Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo atviras laiškas Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei, kurį vakar spausdino „Respublika“, atspindi daugelio lietuvių lūkesčius, kad valdžia pagaliau imtų veikti ne sau, o Lietuvai.

Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys vakar sakė, kad dienraštyje išspausdintą R.Ozolo atviro laiško tekstą perskaitė, tačiau nuo bet kokių komentarų susilaiko, nes esą prezidentai straipsnių spaudoje paprastai nekomentuoja.

„Žinoma, mes skaitėme, straipsnyje yra įdomių įžvalgų, – pripažino L. Balsys. – Galima leistis į diskusijas, gal ir tie siūlymai įdomūs… Prezidentė nuolat susitinka su Seimo frakcijomis, ir pozicija, ir opozicija, apie tai politinio gyvenimo dalyviai diskutuoja. Tačiau iš R.Ozolo konkrečiai prezidentė negavo jokių pasiūlymų“.

Anot prezidentės atstovo, viešas laiškas yra vienas žurnalistikos žanrų. O jei tikimasi konkretaus atsakymo, laiškas turi patekti į Prezidentūrą ir būti užregistruotas įprasta tvarka.

Pataikė į dešimtuką

Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius sveikino R.Ozolo drąsą kreiptis į valstybės vadovę dėl ekonominės situacijos, kai svarstomas biudžetas.

„Reikia pripažinti, prezidentė per rinkimų kampaniją apie tai daug kalbėjo, sakė, dirbs su Vyriausybe, kaip amortizuoti neigiamas krizės pasekmes ir greičiau išeiti iš sudėtingos situacijos, – prisiminė A. Butkevičius. – Be to, R. Ozolas – signataras. Kai kalba žmonės iš opozicijos, atrodo, kad kalba baisūs priešai. Vyriausybė negirdi. Net ir pati prezidentė kartais vertina tokias kalbas kaip populizmą. Na, o signatarui tokio epiteto nelabai priklijuosi…“

Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis signataro R. Ozolo mintims pritaria nepaisydamas skirtingos partinės priklausomybės.

„Lietuvoje šiandien trūksta ne pinigų. Trūksta idėjų, noro ir apsisprendimo, kuo mes norime būti, – kalbėjo V. Mazuronis. – Ne tik Vyriausybė, bet ir prezidentė su savo institucija, ir Seimas, ir kiekvienas iš mūsų esame praradę ryžtą, kuris buvo dainuojančios revoliucijos metais. Esame sutrikę ir nežinome, kuo norime būti. Vienintelis kelias – atsibusti. Bet to „žadintuvo“ centralizuotu būdu neįjungsi. Jei to nepadarysime kiekvienas, mums gresia išnykimas“.

Stebuklų nebūna

Komentuodamas konkrečius R. Ozolo siūlomus valstybės atkūrimo darbus, valdančiosios Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūnas Jurgis Razma pabrėžė, kad daugelis iš jų jau pradedami įgyvendinti, pavyzdžiui, stiprinama valstybės kontrolė energetikos objektuose, remiamas užsienio rinkose konkurencingas prekes gaminantis verslas ir kt. Tačiau, jo teigimu, visiškai neliesti socialinių išmokų, kaip siūlo R. Ozolas, esąs neįmanomas stebuklas.

„Jei nemažintume socialinių išmokų ir biudžetinių atlyginimų, valstybei tektų smarkiai skolintis ir tą skolų naštą užkrauti vaikams ir anūkams. Nemanau, kad ponas R. Ozolas gintų tokią kryptį, – abejojo J.Razma. – Vienintelis dalykas, ką galėtume daryti, kad būtų daugiau teisingumo – taikydami progresinį principą didesnę tos naštos dalį uždėti turtingiesiems visuomenės sluoksniams. Tai irgi bandoma daryti.“

Nepriklausomybės Akto signataras profesorius Bronislovas Genzelis pripažino, kad R. Ozolo atvirame laiške nėra nė vieno punkto, kuriam jis nepritartų.

„Tiesa, nenorėčiau dar sakyti, kad valstybėje nepaprastoji padėtis jau susiklostė. Bet šia linkme einama. Ir tai ne tik Vyriausybės problema, bet ir mūsų rinkėjų abejingumo“, – sakė signataras. Jis teigė neįsivaizduojantis, kokią išeitį galėtų rasti dabartinis Seimas, atsižvelgiant į margą jo partinį susiklostymą. Mat partijos, įsitraukusios į politinę kovą, stengiasi viena kitai įgelti, sugniuždyti, negalvodamos apie pasekmes ir valstybės ateitį.

www.ve.lt

Nuotraukoje: Vilniaus Prezidentūra