Prof. dr. Zenonas Butkus

www.voruta.lt

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininko profesoriaus, dr. Zenono Butkaus kalba Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonijoje.

Ekscelencijos, Gerb. Signatarai, Seimo nariai, miela Pirmininke,

Dėkoju už garbę dalyvauti Kovo 11-osios minėjime. Tądien priimtas Nepriklausomybės aktas bene labiausiai iš visų Lietuvos istorinių dokumentų turėjo ir tarptautinės reikšmės. Jis ne tik atkūrė mūsų valstybę, nutiesė kelius ją įtvirtinti ir išsaugoti, bet ir įkvėpė kitas Europos tautas galutinai prabusti, saugoti ir ginti savąjį valstybingumą. Štai ir šiandien, narsūs ukrainiečiai jau šešioliktą dieną, be atvangos, žūtbūtinėje kovoje gina savo šalį, savo vaikus, savo valstybę nuo turbūt nuožmiausio istorijoje diktatoriaus – Putino ordų. Šitaip ginama visų Europos tautų laisvė, garbė, taigi ir mūsų laisvė. Kraujais plūstantys ukrainiečiai šiandien žūva ir už tai, jog ir Kovo 11-oji liktų nepajudinama, nepajudinama amžiams. Neatsitiktinai šį vakarą per dar gyvos Ukrainos televizija bus rodomas filmas apie prof. Vytautą Landsbergį – Kovo 11-osios architektą.

Šiandien nuolat kamuojant klausimui, kaip veiksmingiau padėti ukrainiečiams, akys galėtų kryptį ir į mokslą. Būtent mokslas turėtų nubrėžti tuos principus, kurių reiktų laikytis, taip pat paaiškinti, kodėl apskritai taip galėjo atsitiki. Juk iki Putino, buvęs gal baisiausias užkariautojas – Atila 452 m. priėjęs Romą, paprašytas Popiežiaus Leono Didžiojo, į Romą nežengė. Putinas nesustoja. Jokie prašymai, reikalavimai nepadeda. Gal dėlto, kad Atila tada, prieš metus, 451 m. Katalaumo laukuose jau buvo sumuštas, o Putinas to dar nepatyręs.

Tokioj situacijoj reiktų pasitelkti ir mokslą. Todėl nuoširdžiai dėkoju Lietuvos Respublikos Seimui, dar 2008 metais – krizės metais, įsteigusiam Valstybės Nepriklausomybės stipendiją. Gal sutapimas, o gal ir neatsitiktinai, tada, prieš metus – 2007 m. Rusijoje buvo paskelbta Europos užkariavimo planas, ypatinga strategija su konkrečiais žemėlapiais. Tą publikaciją rimtai netraktuota, bet gal be reikalo. Aš ją turiu.

Tad Nepriklausomybės stipendijos tikslas aktualus, kilnus ir prasmingas. Ji skiriama jauniems mokslininkams, plėtojantiems humanitarinius ir socialinius mokslas, atliekančius kokybiškus tyrimus, pirmiausia tyrimus, kurie stiprina Lietuvos valstybingumą.

Nepriklausomybės stipendijos prestižas kyla. Vienas iš jos laimėtojų – Norbertas Černiauskas ką tik čia kalbėjo. Šiemet dėl jos varžėsi net 8 kandidatai, pateikę įvairiausius, originalius projektus. Seimo paskirta komisija juos atidžiai išanalizavo, apsvarstė ir slaptu balsavimu, visais balsais laimėtoju pripažino Marijušą Antanovičių, kuris pateikė projektą tema „Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu 2014–2023 m.: lyginamoji analizė“. Pati tema byloja apie jos aktualumą, apie jos svarbą Lietuvai, jos kaimynams, visai Europai. Ji atliepia dabartinę situaciją, nors dėl stipendijos laureato komisija balsavo dar vasario 8 d.

Stipendijos laimėtojo projektas taip pat yra tinkamo mokslinio lygio, o autorius rūpestingai ruošėsi profesiniai veiklai. Bakalaurą baigė Jungtinėje karalystėje, magistrą – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Čia jis baigė ir doktorantūrą, apgynė disertaciją tema „Lenkijos santykiai su Rusija 2001–2013 m.: normalizacijos bandymai“. Čia ir dirba toliau, atlieka tyrimus Baltarusijos tyrimų grupėje, skaito paskaitas apie tarptautinių santykių teorijas. Be to, stažavosi Varšuvos universitete, taip pat Krokuvos Jogailos universitete.

Tad pagristai galime tikėtis, kad M. Antonovičius sėkmingai įgyvendins pateiktą projektą. Ačiū.