Pritarta Lietuvos pasiūlymams įsteigti Specialųjį Tarptautinį Baudžiamąjį Tribunolą

Pritarta Lietuvos pasiūlymams įsteigti Specialųjį Tarptautinį Baudžiamąjį Tribunolą

Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos pastangomis LXVIII COSAC plenarinio posėdžio galutiniame dokumente, adresuotame Europos Sąjungos (ES) institucijoms, visų ES valstybių narių parlamentus atstovaujantys politikai pritarė pasiūlymui įsteigti Specialųjį Tarptautinį Baudžiamąjį Tribunolą. Delegacijos vadovas Marius Matijošaitis pabrėžia, kad konferencija bendru sutarimu taip pat pritarė Lietuvos, Estijos ir Lenkijos raginimui pripažinti Rusijos režimą teroristiniu.

Lapkričio 15 d. vykstančio posėdžio sesijose aptarta dabartinė Ukrainos padėtis, šalies atstatymas ir migracija, taip pat Vakarų Balkanų ir Rytų partnerystės perspektyvos.

Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys pabrėžė, kad Lietuva tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą: „Nėra kitos alternatyvos kaip tik Ukrainos pergalė. Turime užtikrinti greitą ir veiksmingą ES paramą Ukrainai:  aprūpinant ginklais, ypač oro gynybos sistemomis, kad Ukraina apsaugotų nuo išpuolių savo ypatingos svarbos infrastruktūrą, bei teikiant nuolatinę ir tvarią finansinę paramą, kuri padėtų išgyventi žiemą. Svarbu atstatyti ir sunaikintą infrastruktūrą“, – kalbėjo V. Gapšys.

Bendra Lietuvos valstybės suteikta pagalba, įskaitant karinę paramą, viršija 640 mln. eurų. „Esame tvirtai įsitikinę, kad Rusija turi padengti Ukrainos atstatymo išlaidas, todėl  pabrėžiame, kad įšaldytas Rusijos turtas turi būti naudojamas Ukrainos infrastruktūrai atkurti. V. Gapšys pabrėžė, kad Lietuva siūlo įsteigti Specialųjį Tarptautinį Baudžiamąjį Tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams ištirti, nes šiuo metu nėra alternatyvaus tarptautinio teismo ar tribunolo, kuris galėtų aukščiausius Rusijos ir Baltarusijos politinius ir karinius vadovus patraukti atsakomybėn. Lietuva taip pat siūlo stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai,  siekiant sustabdyti neišprovokuotą Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Komiteto narys Giedrius Surplys kalbėjo, kad kandidačių statuso Ukrainai ir Moldovai suteikimas ES plėtros proceso į Vakarų Balkanus nesusilpnino, priešingai, suteikė daugiau dinamiškumo ir atkreipė dėmesį į šias šalis. „Rytų partnerystės ir Vakarų Balkanų integracijos procesą  turėtumėme matyti kaip  du susisiekiančius indus“, – pažymėjo G. Surplys ir išreiškė viltį, kad ES jau kitais metais galės pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova, o Sakartvelas išpildys visas Europos Komisijos sąlygas ir taip pat taps šalimi kandidate: „Tikiu, kad Europos Rytų partnerystės iniciatyva nėra mirusi, tik galbūt panirusi į komą. Likusių Rytų partnerystės programos šalių – Baltarusijos, Armėnijos ir Azerbaidžano žmonės mato ES šviesą tunelio gale. Neužgesinkime šios šviesos.“

COSAC (angl. Conference of Parliamentary Committees for Union Affairs) – Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių parlamentų Europos reikalų komitetų ir Europos Parlamento narių konferencija. Tai kas šešis mėnesius vykstantis forumas, kuris gali priimti bet kokį pasiūlymą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Ši konferencija skatina nacionalinius parlamentus ir Europos Parlamentą keistis informacija ir geriausia praktika.

Čekija  pirmininkauja ES Tarybai 2022 m. liepos 1 d. –  gruodžio 31 d.

LXVIII COSAC orgnizatorių archyvo nuotrauka

Europos reikalų komiteto inf.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.