Paminklas pirmajai Plungės elektrinei. Plungės TIC archyvo nuotr.

Ar žinojote, kuo ypatinga balandžio 17-oji? Lygiai prieš 131 metus Žemaitijoje, Rietavo bažnyčioje, šią dieną sužibo pirmoji Lietuvoje elektros lemputė. Minint Energetikų dieną, Lietuvos nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ drauge su didžiausia Baltijos šalyse listinguojama energetikos bendrove „Ignitis grupė“ ir turizmo informacijos centrais dalijasi pirmuoju įelektrintu vietinių kelionių po Lietuvą maršrutu.

Žemėlapyje – beveik pusė šimto išskirtinių vietų visoje Lietuvoje. Tai ne tik elektrinės, jėgainės, vėjo parkai ir kiti elektrifikacijos paveldo „monstrai“, kuriuos galima aplankyti, bet ir pirmieji nušvitę Lietuvos dvarai, istoriniai malūnai, lietuviškos Atlantidos bei atskleistos paslaptys, kokiame Lietuvos mieste galima pamatyti elektros kėdę, elektrostatinę gintaro mašiną, pačių lankytojų elektra įkraunamas turistines stoteles ar net gydytis elektra.

Kaip teigia „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė, naujasis maršrutas taps dar vienu patraukliu įrankiu įdomių istorijų ir patirčių atradimui mūsų krašte: „Kasmet lietuviai vis aktyviau keliauja po savo šalį ir vis geriau supranta, kiek dar neaplankytų turtų joje slypi. Juos surasti padės įelektrintas žemėlapis, kuris vienus keliautojus nuves į dar neregėtas vietas, o kitiems leis į jau pažįstamas, o galbūt ir visai šalia esančias pažvelgti kitaip.“

Žemėlapyje lankytinas vietas galima patogiai rinktis tiek pagal jų geografinę vietą, tiek pagal tematiką. Objektai sugrupuoti į keturias dalis: „Tebūnie šviesa. Energetikos eros aušra – dvaruose ir malūnuose“, „Monstras“ iš arčiau. Patirtys elektrinėse ir jėgainėse“, „Kai pramoninis paveldas – gamtos peizažo dalis“ bei „Apie elektrą kitaip. Teigiamo krūvio muziejai ir eksponatai“.

Žemėlapį sukurti padėjusios „Ignitis grupės“ edukacinių programų vadovė Vaiva Rutkauskaitė tiki, kad originalus maršrutas taps įkvėpimo šaltiniu, skatinančiu keliauti bei dar geriau susipažinti su energetika Lietuvoje.

„Energetikos pažanga yra lygi valstybės pažangai. Keliaudami ir pažindami energetikos objektus, galime matyti ne tik technologinę pažangą, bet ir tai, kaip keitėmės mes, mūsų miestai ir šalis. Energetikos objektus galima skirstyti į dvi grupes – jau istoriniai, bet kažkada buvę modernūs, davę pradžią mūsų pažangai. Ir – „žalieji“, kurie jau dabar prisideda prie viso mūsų regiono gerovės, tvaresnės ateities. Energetika mus lydi kiekvieną dieną. Tam, kad kambariuose šviestų lempos, kad mūsų mobilieji telefonai galėtų veikti, kad galėtume rašyti laiškus – prie to dirba labai daug žmonių. Pažinkime energetiką keliaudami po Lietuvą!“, – sako V. Rutkauskaitė.

Dalijamės keletu išskirtinių vietų, o pilną sąrašą rasite čia.

Elektros kėdė Lietuvoje? Tikrai taip! Ją galima apžiūrėti Šiauliuose įsikūrusiame Teismų istoriniame muziejuje. Ne tik apžiūrėti, bet ir atsisėsti į ją, norint pabūti nusikaltėlio vietoje. Tiesa, kraupus su mirties bausmėmis susijęs eksponatas nebuvo naudotas realybėje. Kėdė yra butaforinė. Muziejų Šiaulių apygardos teisme įkūrė čia dirbęs teisėjas.

APLANKYK: Šiaulių Teismų istorijos muziejus

Pirmoji lemputė. Vos dešimtmečiu vėliau nei Anglijoje, Prancūzijoje ar JAV, Lietuvoje buvo įžiebta pirmoji elektros lemputė. Ir tai įvyko ne Vilniuje ar Kaune, o Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje (Plungės r.). Bažnyčia buvo statoma 20 metų, iki 1874 m., jos kertinį akmenį pašventino vyskupas Motiejus Valančius. „Baltąja gulbe“ vietinių vadinamoje bažnyčioje iki šių dienų galima apžiūrėti restauruotą XIX a. sietyną, kuriame kunigaikščio Bogdano Oginskio dėka pirmąkart nušvito 100 lempučių. Pasakojama, kad pažiūrėti šviečiančio stebuklo į bažnyčią plūdo žmonės iš įvairių šalies kampelių. Išlikę pasakojimai, kad vieni lemputes bandė užpūsti, kiti – prisidegti nuo jų pypkę.

APLANKYK: Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia;

Filmavimo aikštelė Ignalinos atominėje elektrinėje. Apsirengti specialią aprangą ir batus, palikti visus asmeninius daiktus, įskaitant telefoną ir fotoaparatą, rankoje laikyti dozimetrą, nekramtyti gumos. Tai – lankymosi Ignalinos atominėje elektrinėje taisyklės. Nors ji nebeveikianti ir šiuo metu demontuojama, tebėra ypatingos svarbos strateginis objektas. Ekskursijų metu (dėmesio: ekskursijose gali dalyvauti asmenys nuo 18 metų) galima patekti į saugomą IAE teritoriją: reaktorių salę, turbinų salę, bloko valdymo skydą. Beje, kadangi IAE reaktoriaus konstrukcija buvo tokio pat tipo kaip reaktoriaus Černobylio atominėje elektrinėje, būtent Lietuvoje televizija HBO filmavo daug dėmesio sulaukusį serialą „Černobylis“.

APLANKYK: Ignalinos atominė elektrinė (IAE)

Premjera vėjo parke. Energetikos ateitis – saulės ir vėjo jėgainės. Vis daugiau turistinių objektų šalyje apsirūpina elektros energija iš saulės modulių (Ignalinos sporto ir pramogų centras; Žeimių dvaras (Jonavos r.); kt.). O štai Tauragės turizmo informacijos centras kartu su „Ignitis grupe“ š. m. pavasarį planuoja pristatyti vienintelį Lietuvoje tokio pobūdžio edukacinį užsiėmimą „Vėjo spalva – žalia“. Jų metu bus galima sužinoti, kaip pastatyti vėjo elektrinę, kaip ji veikia ir, ar pakaks vėjo visoms vėjo elektrinėms?

APLANKYK: Tauragės vėjo elektrinių parkas

Lietuviškos Atlantidos. Energetikos amžiaus istorijos dalis – ir hidroelektrinės, kurių veiklai reikėjo suformuoti vandens tvenkinius. Todėl didžiausias – Kauno ir Antalieptės – marias būtų galima laikyti „lietuviškomis Atlantidomis“. Jų dugne – užlietų kaimų, sodybų, ežerų istorijos.

Kauno hidroelektrinės istorijos pradžia – užtvenktas Nemunas ir suformuotos Kauno marios. Didžiausiame dirbtiniame Lietuvos vandens telkinyje – keliolika salų, pakrantėse – įspūdingos atodangos, klifai, o po vandeniu – daugiau nei 30 užlietų kaimų. Atkurtus jų vaizdus galima pamatyti įrengtuose stenduose-molbertuose Arlaviškių pažintiniame take, garsėjančiame kadagynu.

APLANKYK: Kadagių slėnis, Arlaviškių pažintinis takas

1961 m. pastatyta Antalieptės hidroelektrinė (Zarasų r.) yra vienintelė kalnų tipo elektrinė Lietuvoje. Vanduo joje ant turbinų ratų krinta net iš 35 m aukščio. Apsilankymas elektrinėje negalimas, tačiau ne mažiau įdomus yra ir pasivaikščiojimas Šventosios aukštupio pažintine trasa. 10 km ilgio take – ne tik nuostabūs vaizdai, bet ir „ežerų kapinės“, t.y. rieduliai su iškaltais pavadinimais 26 ežerų, kuriuos kadaise prarijo užtvenkta Šventosios upė. Jos užlietas 800 ha plotas, virtęs Antalieptės mariomis, dabar yra antras pagal dydį tvenkinys Lietuvoje.

APLANKYK: Šventosios aukštupio pažintinė trasa

Elektrosimuliacija, arba gydymas elektra. Viena iš procedūrų šiuolaikinėse sanatorijose – elektroterapija. Jai naudojami geriausių mokslininkų ir medikų sukurti modernūs prietaisai, su kuriais moduliuota srovė stimuliuoja paviršinius ir giliuosius raumenis, malšina skausmą ir skatina atsipalaidavimą. Kineziterapija, paremta gydymu elektros srove, yra saugi ir maloni. Šią procedūrą teikia dauguma sanatorijų Druskininkuose: „Eglės sanatorija“, „Druskininkų gydykla“, „Grand SPA Lietuva“, „Draugystės sanatorija“.

APLANKYK: Elektrosimuliacijos procedūros Druskininkuose

Informacija paruošta pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“, turizmo informacijos centrų ir didžiausios Baltijos šalyse listinguojamos energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ medžiagą. Lankydami energetikos objektus, laikykitės saugos reikalavimų! Saugokime save ir kitus!