Pagrindinis puslapis Istorija Prano Dovydaičio gyvenimo moto: “Aš ieškau ir randu malonumo padaryti bent kiek žmonėms gera, padirbėti aukščiausiajai tiesai, gėriui ir grožiui.“

Prano Dovydaičio gyvenimo moto: “Aš ieškau ir randu malonumo padaryti bent kiek žmonėms gera, padirbėti aukščiausiajai tiesai, gėriui ir grožiui.“

www.voruta.lt

2016 metų Gruodžio 2–ąją sukako 130–metų kaip gimė 1918–ųjų vasario 16–osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, ministras pirmininkas, profesorius mokslų daktaras, dalyvavęs steigiant Pirmąją  Lietuvišką Vilniaus dabartinę Vytauto Didžiojo gimnaziją, vėliau direktoriumi dirbęs pirmoje Kauno lietuviškoje „Saulės“ dabartinėje „Aušros“ gimnazijoje, prisidėjęs steigiant Lietuvos nuo 1930 metų Vytauto Didžiojo universitetą ir jame dirbęs.  Lietuvos Ateitininkų fedracijos vadovas (tėvas) Lietuviškos enciklopedijos viceredaktoriu, daugelio žurnalų redaktorius ir leidėjas daugelio organizacijų steigėjas, globėjas ir vadovas, politinis kalinys ir tremtinys, tik 1989 metais reabilituotas. 2000 metais popiežiaus dabar jau šventojo Jono Pauliaus II–ojo,  paskelbtas Šv. Romos katalikų bažnyčios kankiniu–Pranas Dovydaitis.

Pranas Dovydaitis gimė 1886 m. gruodžio 2 dieną, Marijampolės apskrities Višakio Rūdos valsčiaus Runkių kaime, vyriausias iš gausios šeimos.  Tėvas Motiejus Runkių kaimo šaltyčius, ūkininkas, motulė namų šeimininkė.  Profesoriaus šeimos narių likimai: sesuo Marija mirė būdama vos 13–kos metų nuo vidurių šiltinės, brolis Vincas gimnazistas, ateitininkas, savanoris, šaulys, Lietuvos Šaulių sąjungos būrio vadas, žuvęs Valkininkų bažnyčios šventoriuje, Varėnos rajone kovose už 1918–-ųjų metų Lietuvos Nepriklausomybę.  Brolis Juozas ūkininkas, nušautas girto rusų karininko 1945 gegužės mėnesį Kaune, švenčiant II–-ojo pasaulinio karo pergalės dieną. Sesuo mokytoja Magdalena Auštrevičienė–Dovydaitytė, slpačiusi nuo tremties. Brolis Antanas ūkininkas, jo šeima buvo ištremta, brolis Pijus savanoris pulkininkas, leitenantas politinis kalinys tremtinys, brolis Jonas puskarininkis–partizanas slapyvardis Vėjas, politinis kalinys ir tremtinys, šeima ištremta atskirai, iš žmonos Malvinos rankų suėmimo metu paimtas  kūdikis vardu Antanas–miręs 1 metukų. Brolis Jurgis mokytojas–dėstytojas, tautosakininkas, kraštotyrininkas, fotografas, savo surinktą archyvą padovanojęs Lietuvai.

1918 m. Kaunas

Pr. Dovydaitis Su pertraukomis lankė Višakio Rūdos pradinę mokyklą, mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, bet 1905 m. iš jos pašalintas už dalyvavimą streike, prieš rusifikaciją. 1908 m. pavasarį eksternu išlaikė egzaminus Marijampolės dabartinėje Rygyškių Jono gimnazijoje, o rudenį įstojo į Maskvos universiteto Teisių fakultetą, kurį pasirinko tikėdamasis vėliau darbuotis Lietuvos labui ir kurį baigė 1912 m. Tačiau Pr. Dovydaitį labiau traukė filosofijos, istorijos ir gamtos mokslai, todėl 1912 m. įstojo į Istorijos-filosofijos fakultetą, tačiau jame mokėsi tik vienerius metus. Jis buvo aktyvus visuomenininkas jau studijų metais. Studijuodamas dalyvavo lietuvių gyvenime, skaitė referatus  lietuvių studentų draugijoje, rašė mokslinių straipsnių „Vilčiai“, „Draugijai“, „Šaltiniui“.1911 m. pradėjo leisti „Draugijos“ priedą – „Ateitį“, kuriame išdėstė ateitininkų ideologiją. Labai greitai Pr. Dovydaitis tapo vienu pagrindinių ateitininkų sąjūdžio veikėju, buvo ateitininkų vyriausiasis vadas, vėliau prof. S. Šalkauskį išrinkus vadvovu, Pr. Dovydaitis tapo garbės pirmininku. 1913 m. buvo pakviestas į Vilnių redaguoti „Vilties“, nes laikraščio leidėjai pradėjo konfliktuoti su A. Smetona, tuometiniu leidinio redaktoriumi.  įsitraukė į “Nukenėjusių dėl karo šelpti draugijos“ veiklą. 1915 metais rugsėjo 14-28 dienomis dalyvavo posėdžiuose, steigiant Pirmąją lietuviškąją Vilniaus gimnaziją. „J. Basanavičiaus, M. Biržiškos, P. Gidelionio  Vilniaus lietuvių gimnazijos kurso pamokos“.  Vėliau iš šios gimnazijos išaugo keturios ugdymo įstaigos, (1915 vėliau 1922 rugpjūčio 22  vardą gavusi Vytauto Didžiojo gimnazija, 1939 metais atgavus Vilnių,  Kunigaikštienės Birutės vėliau Salomėjos Nėries gimnazija, 2002 m. Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinė mokykla, 2005 metais Antano Vienuolio pagrindinė, dabartinė progimnazija).

Pranas Dovydaitis. 1942 metų  lapkritis   

Pasak Juozo Girniaus, A. Smetonos pakeitimas Pr. Dovydaičiu nebuvo paprastas vieno asmens pakeitimas kitu. Šis redaktorių pasikeitimas virto dviejų visuomenės srovių išsiskyrimu: katalikų (krikščionių demokratų) ir viltininkų (vėliau gavusių tautininkų vardą). I–ojo pasaulinio karo metais, nustojus leisti „Viltį“, persikėlė į Kauną, tačiau dažnai važinėjo į Vilnių. 1915 m. paskirtas „Saulės“vėliau  (Kauno I valstybinės) gimnazijos, dabartinės “Aušros” vadovu (1922 m. direktoriaus pareigas perėmė iš, o tiksliau jas perdavė ir kartu tarnybinį butą iš  Vilniaus ištremtam bičiuliui  pedagogui Mykolui Biržiškai). Nors direktoriaudamas Kaune Pr. Dovydaitis nemažai vargo, tačiau nesiribojo vien gimnazijos reikalais, jungėsi ir į visuomeninį gyvenimą. 1917 m. Vilniaus konferencijoje Pr. Dovydaitis buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu.1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1918 m. tapo pirmuoju mėnesinio pedagoginio žurnalo „Lietuvos mokykla“, vėliau tapusio laikraščiu “Dialogas”  redaktoriumi.1919 m. kovo 13 d. ėmė vadovauti III–ąjam ministrų kabinetui. Deja, kuris išsilaikė tiktai mėnesį, iki 1919 m. balandžio 12 d. Valstybėje tuo metu buvo susiklosčiusi pavojinga situacija: bolševikai buvo pasiekę Kėdainius, o Lietuvos kariuomenė buvo dar negausi ir menkai ginkluota. Tačiau pavyko pasiekti, kaip pats Pr. Dovydaitis rašė atsiminimuose, kad „viskas pradėjo krypti į normalesnes vėžes“. 1919 m. balandį Lietuvos Tarybai išrinkus A. Smetoną Prezidentu, tą pačią dieną   Pr. Dovydaitis “in corpore” atsistatydino iš ministro pirmininko pareigų. O pasitraukęs iš politikos, pasišventė pedagoginiam bei moksliniam darbui.      Dar tebedirbdamas „Saulės“ dabartinėje “Aušros” gimnazijoje, įsijungė į akademinį darbą Aukštuosiuose Kursuose, skaitė filosofijos istorijos kursą.1922 m. Pr. Dovydaitis  prisidėjo steigiant ir dirbo iki pat 1940 metų universiteto uždarymo profesoriavo Lietuvos (vėliau – nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universitete. Buvo universiteto Senato sekretorius, Teologijos ir filosofijos fakulteto sekretorius, Religijų istorijos katedros vedėjas.   1927 m. suteikiamas ordinarinio profesoriaus vardas. 1927 m. Universiteto ateitininkų abstinentų korporacija savo mecenatą Pr. Dovydaitį apdovanojo pirmojo laipsnio aukso medaliu. Nuo 1931 m.  Lietuviškosios enciklopedijos viceredaktorius. 1932 m. užsitraukęs tautininkų valdžios nepasitenkinimą dėl ateitininkų veiklos plėtojimo bei kritiškų paskaitų, tris mėnesius priverstinai „atostogavo“ kalėjimuose, buvo trumpam pašalintas iš Universiteto, vėliau suvaržyta jo mokslinė veikla.

                                         

Pranas Dovydaitis. 1902 metai


1934 m. – Lietuvos krikščionių darbininkų profesinės sąjungos ( dabartinės Lietuvos Darbo federacijos) pirmininkas
, redagavo ir leido laikraštį “Darbininkas”. 1921 m. įsteigė „Naujosios vaidilutės“ mėnesinį žurnalą, kurį redagavo. 1933 m. Pr. Dovydaitis paskelbiamas vienu pirmųjų LKMA akademiku, pirmajame Lietuvos Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavime kartu su: Stasiu Šalkauskiu,  Aleksandru Jakštu-Dambrausku.  1935 m. Pr. Dovydaičiui suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. Jis leido ir redagavo kelis mokslinius žurnalus: gamtos mokslų „Kosmos“, filosofijos „Logos“ ir „Soter“, skirtą religijų istorijai. Šiuose žurnaluose aktyviai skelbė savo originalius mokslinius straipsnius kultūros, religijos, filosofijos temomis ir vertė kitų mokslininkų darbus.   1941 metais birželio 14 d. rytą  prof. Pranas Dovydaitis okupacinės sovietų valdžios suimtas-areštuotas Čekiškės valsčiaus Paprienių kaime, kur ūkininkavo ir rėmė savo šeimą Kaune. Nugabentas į Kauno saugumą, o iš ten kartu su kitais tremtiniais – į Starobelską Donbase (Ukraina). Galiausiai atsidūrė Gario koncentracijos stovykloje Uralo šiaurėje. Iš pradžių kirto mišką, tiesė miško kelius, vėliau, labai nusilpęs, buvo paskirtas darbams stovyklos viduje. Tremtyje neprarado vilties, drąsindavo kitus, kalbėdavo rožinį, o amžininkai liudija, kad vienam lenkų  kunigui išvykstant ir Pr. Dovydaičiui palikus ostijų, jis atliko apeigas kaip per Šv. Mišias, o pabaigoje padalijo Ostijas.                                                                                        1941 metais birželio 14 d. dieną, suimta ir areštuota profesoriaus šeima Kaune –žmona Marcelė, dukra Laima, sūnūs Vytautas ir Jonas, savo namuose Astronomijos gatvėje, Kaune geležinkelio stotyje sūnus Jonas atskirtas nuo šeimos ir ištremtas atskirai.  Prof. Pr. Dovydaičio dukra Ona buvo ištekėjusi už ukrainiečio Andrėjaus Malko, gyveno atskirai pasikeitus pavardę ir išvengė tremties, lemtingą vakarą stovėjo prie traukinio atsisveikindama su savo šeima, vėliau pasitraukė į vakarus, gyveno įvairiose pasaulio valstybėse, persikėlė į JAV ten  mirė ir palaidota. Pirmasis iš tremties į Lietuvą grįžo prof. Pr. Dovydaičio sūnus Jonas, vėliau pabėgo į Lietuvą dukra Laima (dėl prasidėjusio rankos kaulo uždegimo), saugumas pradėjo ieškoti bėglės, tačiau, Jonas Dovydaitis gavo dokumentą visai šeimai grįžti iš Sibiro ir su teise gyventi Lietuvoje. 1942 m. liepą prof. Pranas Dovydaitis kartu su kitais įžymiais Lietuvos veikėjais buvo išsiųstas į NKVD Sverdlovsko vidaus kalėjimą. Tų pačių metų lapkričio 4 d. Ypatingojo Pasitarimo  sprendimu, pagal RTFSR baudžiamojo kodekso 58-ąjį straipsnį buvo paskirta mirties bausmė–sušaudymas.                                                                        Tik 1989 metais rugpjūčio 9 dieną LTSRS Prokuratūra prof. Pr. Dovydaičio dukrai Laimutei Juškevičienei–Dovydaitytei  atsiuntė raštą,  kad “Dovydaitis Pranas Motiejaus yra 1942 metais lapkričio 4 dieną, miręs, o 1989 rugpjūčio 9 dieną reabilituojamas. Tame pačiame  rašte rašoma– ”Apgailestaujame, kad dėl grubių socialistinių teisėtumo pažeidimų, Jūsų šeima patyrė didžiulę moralinę ir materialinę skriaudą”.                                                                                                      2000 m. gegužės 7 d. Romos Koliziejuje šv. Romos katalikų Popiežiaus, dabar jau šventojo Jono Pauliaus II–ojo, buvo iškilmingai paskelbti naujieji kankiniai; tarp jų  ir Pranas Dovydaitis. Profesoriaus Prano Dovydaičio atminimas,  pagerbtas JAV lietuvių  ir Lietuvos bažnyčiose, Kauno Įgulos bažnyčioje  šviesios atminties kunigo Ričardo Mikutavičiaus dėka,  pastaytytas biustas, taip pat atminimas pagerbtas ir bažnyčių  šventoriuose, vienas jų tai 1987 metais ateitininko šviesios atminties iš JAV kun. Arvydo Petro Žygo dėka,  pastatytas atminimo kryžius Čekiškės bažnyčios šventoriuje taip atminimo ženklai yra ir kitose vietovėse. Lietuvoje yra atidengta atminimo lentos, susijusios su jo gyvenimo biografijos faktais. Vardinė auditorija Vytauto Didžiojo universitete, teologijos fakultete.  Kauno r. Čekiškės vidurinei dabartinei gimnazijai suteiktas jo vardas,  Kazlų Rūdos mieste privataus  mecenato  p. Bronislovo Algimanto Lelešiaus dėka, pastatytas paminklas.  Pastatyti ksenotafai sušaudytai vyriausybei ir 1918 metų vasario 16–osios Nepriklausomybės akto signatarams  Vilniuje Rasų kapinėse.  Pr. Dovydaičio vardu  pavadinamos Lietuvos miestų ir miestelių  gatvės. Sukurta keletas atminimų apybraižų. Kiekvienais metais yra rengiami minėjimai, konferencijos, mokslinės publikacijos, straipsniai skelbiami spaudoje.

Dovydaičių giminei prof. Pranas Dovydaitis išliko kaip ir visa senoji lietuvių inteligentų karta ,lietuvybės puoselėjimo, šventiškumo ir pasiryžimo tikėti Dievu ir laisve, pavyzdys, net gūdžiais okupaciniais metais.                                                                                                                             O 1990 metais  atgavus Lietuvos Nepriklausomybę tik dar kartą įtvirtinti Profesoriaus ir jo brolių ir sesers puoselėtas idėjas ir tęsti pradėtus darbus, kartu su mokslininkais ir visa lietuvių tauta, svarbiausia jaunimu.

Dovydaičių giminės

Naujienos iš interneto