Pranciškaus Skorinos pėdsakais Vilniuje

Pranciškaus Skorinos pėdsakais Vilniuje

Pranciškus Skorina 1517 m. (graviūra). Franciscus Skorina gimęs, manoma, 1486 arba 1490 m. Polocke – 1540 arba 1551 m. Prahoje) – rusėnų kilmės LDK visuomenės veikėjas, išspausdinęs pirmąją knygą Lietuvoje (Vilniuje) rusėnų (senąja baltarusių) kalba. Skorina buvo vienas žymiausių to meto žmonių, vienas didžiųjų humanistų. lt.wikipedia.org nuotr.

Dr. Aliaksandras Adamkovičius, www.voruta.lt

Šiuo pavadinimu rugpjūčio 1–10 dienomis Vilniuje vyko tarptautinis dailės pleneras, skirtas Pranciškaus Skorinos pirmosios Rytų Europoje išspausdintos knygos „Mažoji kelionių knygelė“ išleidimo 500-mečiui.

Plenere dalyvavo menininkai iš Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos. Iš viso – 21 menininkas, 6 iš Lietuvos, 3 iš Lenkijos, Latviją atstovavo latvių menininkė Aneta Simonovskaja, kuri, beje, geriausiai iš visų slavų kalbų kalba baltarusiškai, ir 11 menininkų* iš Baltarusijos. Amžius svyruoja nuo 15 iki 87 metų. Vyriausiam menininkui Viktorui Kabacui iš Hajnuvkos (Lenkija) – 87 metai. Beje, jis yra visų mūsų plenerų dalyvis. Jauniausiam, Hlebui Nikolajevui – 15 metų. Kad ir jauno amžiaus, jis puikiai piešia, tarptautiniame vaikų piešinių konkurse Šveicarijoje laimėjo I vietą. Dalyvavo dvi menininkės iš Jogailos universiteto Krokuvoje – Kinga Burek ir Magda Koscisz. Taip pat plenere dalyvavo kiti skirtingų tautybių menininkai iš įvairių šalių. Kaip ir per savo gyvenimą, taip ir dabar, Skorina savo vardu vienijo įvairių šalių ir kultūrų žmones.

„Mažoji kelionių knygelė“

Rugpjūčio 3 dieną Vilniuje, prie P. Skorinai skirtos atminimo lentos vykusiame oficialiame atidaryme, dalyvavo menininkai, plenero dalyviai, Lietuvos politikai, visuomenės veikėjai, tarp jų – Lietuvos Seimo narys, Seimo komisijos „Už demokratinę Baltarusiją“ narys Žygimantas Pavilionis, Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus skyriaus viršininkas Edmundas Jakubauskas, Diana Varnaitė, nuo Europos Parlamento nario Bronio Ropės sveikinimo žodį pasakė LR Seimo nario Deivido Labanavičiaus patarėja Eglė Stašiskienė. Žodį tarė ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskų bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, visuomeninės organizacijos „Mūsų namai“ direktorė Olga Karach, fondo „Pagalba“ direktorė Natalija Kalegava ir kiti. Pabaigoje koncertu visus susirinkusius pradžiugino vos prieš kelis mėnesius susikūrusi baltarusių folkloro grupė „Svitanak“.

Pleneras baigėsi rugpjūčio 7 d. iškilmingomis pamaldomis Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje. Susirinkusieji turėjo galimybę susipažinti su menininkų darbais. Pirmoji plenero darbų paroda planuojama Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje rugsėjo 19 d.

*Dėl susidarusių aplinkybių ir represijų, menininkų iš Baltarusijos pavardžių neskelbiame.

Naujienos iš interneto