www.voruta.lt

Šios savaitės pradžioje – pirmadienį ir antradienį – Lietuvoje lankėsi Europos Komisijos (EK) delegacija, apie kurios vizitą prieš savaitę lankydamasi Lietuvoje pranešė EK vidaus reikalų  komisarė Ylva Johansson. Delegacijai vadovavo EK Migracijos, prieglobsčio ir vizų direktorato vadovas Michael Shotter. Šio vizito tikslas – įvertinti situaciją bei Lietuvos poreikius, kilusius dabartinės migracijos situacijos kontekste ir pasiūlyti veiksmingos paramos Lietuvai sprendimus.

Vienas iš tokių sprendimų, EK priimtas pasibaigus 2 dienų vizitui Lietuvoje – 37 mln. finansinės paramos Lietuvai skyrimas. Ši parama padės patenkinti poreikius, susijusius su migrantų priėmimo ir sulaikymo infrastruktūra, prieglobsčio procedūromis, saugiomis ir oriomis gyvenimo sąlygoms, būtinomis paslaugomis neteisėtiems migrantams, jų apgyvendinimo vietų saugumo užtikrinimu, o taip pat su krizine komunikacija ir informacijos sklaida. Taip pat buvo sutarta toliau ieškoti sprendimų sienos stebėjimo sistemoms finansuoti.

Vizito metu vykusiuose susitikimuose dalyvavo Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Užsienio reikalų ministerijų, Migracijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Užsieniečių registravimo centro, Pabėgėlių priėmimo centro, Lietuvos savivaldybių asociacijos, o taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybos (Frontex), Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO), Europos sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo  agentūros (Europol) ir Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro atstovai.

Teminės diskusijos pradėtos apžvelgiant Europos Sąjungos (ES) agentūrų teikiamą paramą Lietuvai. Bendroje sesijoje su valstybės institucijų atstovais EK delegacijai buvo pristatyta esama migracijos situacija, neteisėtų atvykimų statistika, politinis kontekstas, veiksmai, kurių ėmėsi Lietuva neteisėtos migracijos krizės suvaldymui, ypač išorinės ES sienos apsaugos stiprinimo ir  migrantų apgyvendinimo srityse. Lietuvos – Baltarusijos pasienyje mobilizuotos teisėsaugos institucijų pajėgos, pasitelkiama kariuomenė ir pradėtas statyti fizinis atitvaras, o labiausiai pažeidžiamose pasienio atkarpose atliekamas sienų stebėjimo sistemų diegimas. Lietuva taip pat priėmė teisės aktų pakeitimus, kad būtų paspartintos prieglobsčio ir grąžinimo procedūros, o nuo rugpjūčio 2 d. priimtas sprendimas, kad migrantai gali kirsti valstybės sieną tik per pasienio kontrolės punktus. Lietuva bendradarbiauja su ES institucijomis, agentūromis ir valstybėmis narėmis dėl paramos ir veiksmų koordinavimo, o su trečiosiomis – migrantų kilmės – šalimis bei pačiais migrantais – dėl jų grąžinimo.

„Lietuvoje susidariusi migracijos situacija yra dirbtinai sukurto politinio spaudimo Lietuvai ir visai ES pasekmė. Tai nėra įprasta migracijos krizė, tai – nedemokratiškos kaimyninės šalies organizuotas procesas, nepaisantis nei teisinių, nei moralinių ribų.  Atsakingai vertiname savo pareigą apsaugoti ES išorės sieną bei užkirsti kelią antriniam jau atvykusių migrantų judėjimui. Efektyvus šių pareigų vykdymas – tai visos ES interesas, todėl tikimės ES institucijų, agentūrų ir valstybių narių politinio palaikymo, finansinės, ekspertinės bei techninės pagalbos, įskaitant pagalbą įrengiant fizinį barjerą ties Lietuvos-Baltarusijos siena“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Teminėse diskusijose EK ir Lietuvos institucijos aptarė prieglobsčio procedūrų ir migrantų apgyvendinimo, grąžinimo į trečiąsias šalis ir readmisijos skatinimo, sienos apsaugos stiprinimo bei komunikacijos klausimus. Su Lietuvos savivaldybių asociacija aptarti savivaldybėms, kuriose apgyvendinami migrantai, kylantys iššūkiai.

„Visų pirma mums svarbiausia užtikrinti Lietuvos gyventojų saugumą. Antra, siekiame migrantus apgyvendinti tinkamomis sąlygomis bei suteikti jiems visą reikalingą informaciją apie prieglobsčio procedūras ir kokioje situacijoje jie atsidūrė. Šie žmonės – Baltarusijos režimo manipuliacijų įrankis. Jie neplanavo atsidurti Lietuvos migrantų stovyklose. Mūsų tikslas – padėti jiems grįžti į savo kilmės šalis, tad ketiname sutelkti pastangas į savanoriškų grąžinimų skatinimą“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius.

EK delegacijos nariai taip pat lankėsi Lietuvos –Baltarusijos pasienyje, kur turėjo galimybę pamatyti Padvarionių užkardoje laikinai apgyvendintas neteisėtai atvykusių migrantų šeimas, nuvykti prie pat sienos ir netgi stebėti Baltarusijos pasieniečių patruliavimą. Taip pat delegacija apsilankė Medininkų pasieniečių mokykloje, kurios teritorijoje šiuo metu įrenginėjama modulinių namelių stovykla.

EK atstovai teigiamai įvertino Lietuvos pastangas ir pritarė, kad veiksmingas migracijos valdymas reikalauja kompleksinio požiūrio. EK supranta, kad migracijos srautas į Lietuvą – tai vienas iš hibridinės agresijos elementų ir yra pasiruošę tolimesniam konstruktyviam dialogui dėl galimų pagalbos Lietuvai formų, įskaitant finansinę paramą ir  migrantų kilmės šalių bendradarbiavimo readmisijos srityje skatinimą.

Šiemet Lietuvos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kirto 4 112 migrantai. Tai yra 55 kartus daugiau, nei per visus 2020 metus, ir 110 kartų daugiau, nei per visus 2019 metus.

vrm.lrv.lt