www.voruta.lt

Sutrikusi emocinė sveikata turi didelę įtaką žmogaus darbingumui, ramybei, pasitikėjimui savimi, produktyvumui. Todėl iš tiesų apie ją svarbu galvoti ir atkreipti dėmesį, kada verta kreiptis į specialistus. Ne visada aišku, kada tai daryti, o kai kuriems rūpesčių kelia ir finansiniai klausimai? Profesionalai skatina ne kentėti, o kuo greičiau ir efektyviau sau pagelbėti bei drąsiai išnaudoti siūlomas kompensacijas.

Ne visada pakanka tiesiog pailsėti

Perdegimo sindromas yra puikiai žinomas psichologams ir psichoterapeutams, tačiau žmonės nuovargį linkę pateisinti ilga diena ar sudėtinga savaite. Gydytojas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis teigia, kad po to dažniausiai seka sunkus darbo mėnuo arba sunkūs darbo metai.

„Jau reikėtų suprasti, kad gresia perdegimo sindromas, kai žmogus nesijaučia pailsėjęs po savaitgalio ar mėgstamų savo užsiėmimų. Ne visada užtenka tiesiog pailsėti, nes ne tik darbo kiekis turi įtakos perdegimui.

Taip nutinka ir dėl kitų dalykų, pavyzdžiui kai žmogus negali padaryti tam tikrų darbų tiek kokybiškai, kiek jis įsivaizduoja, kad reikia. Sutinku daug žmonių su perfekcionizmo nuostatomis, jog jie viską turi atlikti tobulai. Daug žmonių bijo suklysti, nors neklysta tik tie, kurie visai nieko nedaro. Taigi kalbame apie žmones, turinčius nerealistiškų lūkesčių, kurie nukreipti į jų darbą ir rezultatus“, – teigia psichoterapeutas apie vieną iš priežasčių, kodėl žmonės gali susidurti su perdegimo sindromu.

Kalbėdamas apie perdegimo priežastis, E. Laurinaitis taip pat mini nepalankias darbo sąlygas darbovietėje, per didelį konkurencingumą, neigiamus santykius su kolegomis ar vadovu.

„Kalbant apie žmogaus savijautą, santykiai yra labai svarbūs. Esame homo sapiens, o jei turime negatyvių patirčių, susijusių su santykiais – tai žalinga ir žmogui, ir darbui, kurį jis atlieka“, – sako specialistas.

Sveikatos draudimo pagalba naudojasi tik 0,01 proc. žmonių

Pandemijos metu, kai vis daugiau kalbama apie sveikatą, tiek fizinę, tiek emocinę, savo darbuotojais vis dažniau rūpinasi ir darbdaviai. Šalia emocinės pagalbos naudų krepšelyje vis dažniau atsiranda ir Sveikatos draudimas.

„Lietuvos draudimo“ valdybos narys Simonas Lisauskas pažymi, kad bendrovės siūlomo sveikatos draudimo paklausa ženkliai augo.

„Mūsų siūlomo sveikatos draudimo pardavimai pernai išaugo beveik 50 proc., lyginant su 2019 metų duomenimis. Tokia tendencija rodo atsakingą  verslų požiūrį į savo darbuotojus, nes tokia papildoma nauda leidžia žmogui kreiptis į privačias gydymo įstaigas nepatiriant didelių išlaidų ir dažnai greičiau gauti kvalifikuotą pagalbą, kas buvo itin svarbu šiemet“, – teigia Simonas Lisauskas.

Vis dėlto, nepaisant tokio pastarųjų metų paslaugos augimo, žmonės nelinkę naudotis visomis siūlomomis kompensacijomis.

„Žvelgiant į 2020 metų statistiką, psichoterapeuto ar psichologo konsultacijos, kurias gali kompensuoti turimas sveikatos draudimas, nėra populiarios. Jomis pasinaudojo tik 145 apdraustieji, o tai yra 0,01 proc. visų paslaugas gaunančių žmonių“, – apie itin mažus skaičius kalba „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Kaip teigia valdybos narys, psichoterapijos konsultacijos kompensuojamos iš ambulatorinio gydymo paslaugų grupės, iki 10 konsultacijų per draudimo metus.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad konsultacijos apmokamos tik kai specialistas turi medicinos psichologo ar psichoterapeuto kvalifikaciją. Psichiatro konsultacijos apskritai yra neribojamos. Jei apdraustasis turi problemų ir jam reikia medikamentinio gydymo, jis gali kreiptis į psichiatrą tiek, kiek reikia“, –  teigia Simonas Lisauskas.

Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis pastebi, kad kreipimasis į specialistus per paskutinius porą metų tikrai padidėjęs, tačiau beveik visi klientai moka iš savo kišenės. Anot jo, vienas rimčiausių stabdžių pasinaudoti kompensacijomis gali būti baimė, jog informacija neliks konfidenciali. Nors tai ir nėra tiesa.

„Per visus darbo metus aš turėjau gal iki dešimties pacientų, kurie prašydavo sąskaitų-faktūrų, kurias pateikdavo savo darbovietėms ar draudikams. Manau žmonės vis dar baiminasi naudotis oficialiais kanalais, pavyzdžiui draudimu, nes galvoja, kad tai bus kažkaip registruota, oficialiai apmokėta iš draudimo ar darbovietės lėšų, todėl bus paviešinta.

Žinoma, tai yra visiška netiesa ir baimė nėra kažkaip realiai pagrįsta. Tačiau žmonės bijo ir tai yra didžiausias stabdis laisvai pasinaudoti privilegijomis, kai tam tikra suma yra apmokama“, – apie galimybę sutaupyti asmenines lėšas pasakoja psichoterapeutas

Kada kreiptis į specialistą

Anot gydytojo psichoterapeuto, esminiai požymiai, kai jau vertėtų kreiptis į specialistus dėl nuovargio yra tada, kai pervargimas nepraeina nuo įprastinių tam žmogui poilsio formų.

„Pavyzdžiui kai žmogus visą laiką jaučiasi nepailsėjęs, miegas sutrikęs, nors atrodo, kad miega visas aštuonias valandas. Į specialistą vertėtų kreiptis jei žmogus miega nekokybiškai, atsibunda naktį, anksti ryte. Taip pat svarbu pastebėti, jei sutrinka kitos normalios gyvenimiškos funkcijos, pavyzdžiui žmogus pradeda daugiau, tarsi ramindamasis, valgyti. Arba atvirkščiai – visai nebeturi apetito.

Dar aiškiai pastebima produktyvumo prasme – kiek žmogus gali susikaupti, būti kūrybingas, kiek darbo per tą patį laiką, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, gali atlikti“, – įžvalgomis dalinasi E. Laurinaitis.

Specialistas išskiria normalų darbo ir poilsio ritmo išlaikymą, kurį lengva matematiškai apskaičiuoti.

„Paroje turime 24 valandas, kurios išsidalina į tris lygias 8 valandų dalis: 8 valandos tenka darbui, 8 valandos – miegui ir 8 valandos gyvenimui, laisvalaikiui. Tačiau jei žmogus pradeda iš kažkurios dalies tą laiką vogti, o dažniausiai tai daroma iš gyvenimo arba miego dalies, tai be jokios abejonės pusiausvyra trinka ir funkcionalumas krenta“, – teigia gydytojas psichoterapeutas.

E. Laurinaitis prideda, kad pandemija įnešė naujų spalvų į problemų ratą, kai padaugėjo nerimo ir depresijos simptomų. Žmonės jaučia nerimą dėl netikros ateities, neįsivaizduoja, kada gyvenimas vėl taps normalus.

„Puikiai žinome, kad netreniruojami raumenys atrofuojasi. Tas pats vyksta ir su mūsų smegenimis – tai, kas susiformavo dėl mūsų socialinio bendravimo, artumo, apsikabinimų, buvo nenaudojama pakankamai ilgą laiką ir šie ryšiai taip pat atrofuojasi. Gana didelę dalį tų anksčiau buvusių natūralių socialinių įgūdžių reikės atstatinėti iš naujo“, – apie galimus pandemijos padarinius emocinei sveikatai sako specialistas.