Pagrindinis puslapis Kultūra Pastabos dėl saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarkos
Pastabos dėl saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarkos

Šiųmečio Pusiaužiemio žygio, organizuojamo Pagramančio regioniniame parke, skelbimas

www.voruta.lt

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu  sudaryta saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarkos darbo grupė parengė saugomų teritorijų direkcijų pertvarkos modelio-gairių projektą, teikiamą Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Jame numatyta šiuo metu Aplinkos ministerijai pavaldžias 29 regioninių parkų ir rezervatų direkcijas pertvarkyti pagal etnografinius regionus į keturias saugomų teritorijų direkcijas – Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos. 

Etninės kultūros globos taryba išsamiai išanalizavo siūlomą pertvarkos projektą ir pateikė savo išvadas Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Aplinkos ministerijai adresuotame rašte.

Taryba pasidžiaugė, kad Gairių projekto autoriai parodė dėmesį etnografiniams regionams.  Tačiau, Tarybos nuomone, Gairių projektas turi esminių trūkumų, galinčių apsunkinti regioninės savimonės puoselėjimą visuomenėje. Vienas iš esminių trūkumų yra tas, kad kai kuriuos regioninius parkus planuojama priskirti ne tam etnografiniam regionui, kuriame jie yra: Žemaitijoje esantis Pagramančio regioninis parkas priskiriamas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai, o Aukštaitijoje (tiksliau, Žiemgalos subregione) esantis Žagarės regioninis parkas – Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijai ir t.t. Regioninės savimonės puoselėjimui neabejotinai pakenktų Gairėse numatytas dviejų etnografinių regionų – Dzūkijos (Dainavos) ir Suvalkijos (Sūduvos) – suliejimas į vieną saugomų teritorijų direkciją.

Taryba atkreipė dėmesį, kad Gairėse nėra aiškiai apibrėžta, kokie žmogiškieji ištekliai būtų skiriami etninės kultūros puoselėjimui naujose direkcijose, t.y. kiek jose dirbtų kultūros specialistų. „Patirtis rodo, jog tik tose saugomose teritorijose, kurių direkcijų struktūroje yra kultūrologo, etnologo pareigybės, yra vykdomos kryptingos etninės kultūros ir su ja tiesiogiai susijusio nematerialaus kultūros paveldo vertybių bei tradicijų išsaugojimo, stiprinimo, sklaidos ir plėtojimo veiklos, tampančios pavyzdžiu ir kitiems kultūros lauko specialistams, organizacijoms, institucijoms“, – teigiama Tarybos rašte. Tarybos nuomone, nustatyti, kiek kultūros specialistų reikėtų naujose saugomų teritorijų direkcijose, reikėtų įvertinus kiekvienos direkcijos teritorijoje esančių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir nematerialaus kultūros paveldo reiškinių, tradicijų kiekį, iš to kylančių veiklų apimtį. Be to Taryba siūlo apibrėžiant pareigybes atskirai įvardyti dviejų rūšių kultūrologų – nematerialaus kultūros paveldo (ar etninės kultūros) specialisto ir nekilnojamojo kultūros paveldo specialisto – funkcijas, jas susiejant su atitinkamomis kompetencijomis.

Abejonės išreikštos dėl reindžerio pareigybės, ypač dėl jos pavadinimo. Tarybos rašte primenama, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija dar 2013 m. paskelbė savo išvadą, kad reindžeris – vengtina svetimybė, pateisinama kaip realijos pavadinimas užsienyje, labiausiai amerikietiškame kontekste. Labiau priimtini būtų VLKK siūlomi lietuviški terminai – apeivissaugūnaspriežiūrininkasstebėtojas-konsultantas.

Tarybai nerimą sukėlė ir Gairėse įvardytas užmojis atsisakyti savarankiškų lankytojų objektų, tarp jų ir etnokultūrinių (Etnografinės sodybos, Bitininkystės ir Drevinės bitininkystės muziejų), kuriuos planuojama perduoti savivaldybėms, koncesijai ar dar kažkam. Neramina tai, kad nėra pateikta informacijos, ar šis klausimas jau suderintas su savivaldybėmis ir kitais galimais objektų perėmėjais, ar jie turi galimybes tuos objektus perimti, išlaikyti ir garantuoti veiklų tęstinumą bei plėtrą.

Tarybos nuomone, vykdant tokią svarbią reformą, būtinas gilesnis klausimo išdiskutavimas ne tik su regioninių parkų direkcijų darbuotojais, bet ir su saugomose teritorijose gyvenančiais žmonėmis. Panašu, kad jiems regioninių parkų direkcijų centralizacija gali turėti itin neigiamą efektą, nes tokiu būdu būtų sunaikintos reikšmingos (kai kuriais atvejais vienintelės) įstaigos, įgyvendinančios svarbius vietos kultūros plėtros projektus.

Išvardintos pastabos apibendrinamos siūlymu atlikti išsamesnius tyrimus dėl saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarkos poreikio ir iš esmės tobulinti jos modelį įvertinant įgyvendinimo pasekmes, o jei ir toliau bus vadovaujamasi siekiu stambinti saugomų teritorijų direkcijas etnografinių regionų pagrindu, būtina užtikrinti naujo modelio suderinamumą su etnografinių regionų savitumo išsaugojimu.

Su Etninės kultūros globos tarybos raštu „Dėl Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarkos“ galima susipažinti: www.ekgt.lt.

EKGT informacija

Susiję straipsniai