Emilija LUKŠYTĖ- KRUŠINIENĖ, Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ pirmininkė

      Kovo 6 dieną   keliems literatams teko garbė dalyvauti   pasaulio lietuvių maldos  šventėje,  vykusioje Seinų bazilikoje. Mišias aukojo  kunigas, vienuolis, septynių knygų autorius Julius Sasnauskas. Sakydamas pamokslą, prisiminė lietuvių garsius rašytojus, gyvenusius ir  dirbusius Seinuose.“ Atrodo, kad sutiksiu Seinuose Liudą Vasarį,  bazilikoje jo regėtą moterį“ – kalbėjo kunigas, gerai žinantis V. Mykolaičio- Putino romaną „Altorių šešėly“. Vyskupas  poetas Antanas Baranauskas, Seinuose radęs amžiną poilsį. Kunigo, rašytojo J. Tumo – Vaižganto personažai Mykoliukas ir Severiutė gali būti taurios meilės pavyzdžiu šiuolaikiniam žmogui. Kalbėjo kunigas apie atlaidumą, gerumą, gailestingumą. Melstasi už visus pasaulio lietuvius.  Kunigas Petras Gucevičius padėkojo  svečiui Juliui Sasnauskui už atvykimą, įsimintiną  pamokslą.  Pakvietė susirinkusiuosius į Lietuvių namus, kur  minima Švento Kazimiero diena.

      Lietuvių namuose  Lenkijos lietuvių šv. Kazimiero draugijos Seinuose pirmininkas Algirdas Vektorius  priminė, kad viso pasaulio lietuvius jungia šv.Kazimieras, yra meldžiamasi prašant šv. Kazimierą globoti Lietuvą.  Alytiškis Alfonsas Vitkauskas išsakė mintis apie šv. Kazimiero garbinimą Lietuvoje.  Jis  pasveikino Seinų žmones su reikšminga diena, kalbėjo apie tautos žadinimą šv. Kazimiero pažinimui.  Pabrėžė, kad jaunimas per mažai žino apie vienintelį Lietuvos šventąjį ir pasidžiaugė, kad Alytuje, šv. Kazimiero bažnyčioje, yra šio šventojo bronzinė  skulptūra, jos autorius Tomas Vosylius. Kita skulptūra stovi Merkinėje, prie mokyklos. Ji mena paskutines šv. Kazimiero  gyvenimo dienas.

        Literatų klubo „Tėkmė“ poetai paskaitė eilėraščių apie meilę brangiai Tėvynei, apie jos gamtos grožį. Poezija skatina gyventi Lietuvoje ir dirbti savo krašto, o ne svetimų šalių gerovei. Eilėraščių paskaitė  mokytoja Emilija Lukšytė-Krušinienė. Ji trumpai kalbėjo apie kryžių pagausėjimą Lietuvoje Atgimimo metais. Kryžiai statomi partizanų žūties vietose, prie bažnyčių, individualiose sodybose ir, žinoma, kapinėse. Buvęs Alytaus kolegijos dėstytojas Albinas Rauličkis prisiminė  brangią tėviškę, kuri sunykusi, jos nebėra, bet atmintyje gyvena. Iki šių dienų išlikęs ryšys su sava žeme.

        Seinų krašte yra daug kryžių, juos matome pakelėse, sankryžose, prie individualių namų. Kryžiai gražiai prižiūrimi, ypač į akis krinta pagarba kryžiams vasarą, kuomet žydi įvairiaspalvės gėlės. Važiuodamas nori sustoti ir gėrėtis jais su šventa pagarba. Laiko paveikti  kai kurie kryžiai sunyksta, griūva.

           Seinų krašto šviesuoliai išleido kryžių nuotraukų albumą „Punsko ir Seinų krašto pakelių kryžiai“. Kad albumas išvystų dienos šviesą, didelį darbą nudirbo Punsko licėjaus mokytoja Gražina Bliūdžiuvienė su mokiniais, taip pat jos vyras Juozas Bliūdžius. Prie  knygos paruošimo spaudai prisidėjo Nastutė Sidarienė,

parašiusi išsamią pratarę, techninė redaktorė Vida Baranauskaitė, korektorės Birutė Burdinaitė, Nijolė Birgelienė. Leidybos rėmėjas  Lenkijos administravimo ir skaitmeninimo Ministras. Albumas išleistas  Lietuvių šv. Kazimiero draugijos pirmininko Algirdo Vektoriaus iniciatyva.

         Skambių giesmių pagiedojo ir dainų padainavo Kalvarijos bažnytinis choras  „Sonantem“, vadovaujamas Ausmos Sakalauskaitės. Choras gieda ne tik lietuvių, bet ir lotynų bei hebrajų kalbomis.  Miela buvo  chore girdėti nemažai jaunų  balsų.

         Draugija turi savus dainininkus-tai vyrų kvartetas, vadovaujamas  Gedimino Nevulio. Darniai skambėjo lietuvių liaudies dainos, mielos  kiekvieno širdžiai.

        Bevartant ir beskaitant šį albumą, noris drauge su seiniškiais pasidžiaugti labai svarbiu leidiniu, nedavusiu pamiršti lietuvių tautos paveldo-sakralinių statinių- kryžių. Ir palinkėti sėkmės puoselėjant lietuvybę,  tautos paveldą bei tikėjimo meilę.