Partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje atnaujinta Dainavos apygardos partizanų vadavietė

Partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje atnaujinta Dainavos apygardos partizanų vadavietė

Kasčiūnų km., Varėnos raj., partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje vyks Dainavos apygardos partizanų vadų vadavietės įšventinimo iškilmės. foto Alfredas Pliadis/KAM

Partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje baigus atnaujinti Dainavos apygardos partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago vadavietę, liepos 23 d. susirinkusius į tradicinį renginį „Istorijos atgarsiai Merkio krante“ pasveikino krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.

Viceministras pabrėžė, kad ypač šiuo metu, kai visai greta Ukraina ginasi nuo agresoriaus iš rytų, vėl iš naujo turime įvertinti mūsų valstybės nepriklausomybės ir laisvės kovų svarbą, pokario partizaninio pasipriešinimo reikšmę Lietuvos valstybės egzistavimui. Taip pat tinkamai įamžinti Lietuvos laisvės kovotojų neįkainojamą veiklą ir auką.

Kasčiūnų km., Varėnos raj., partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje vyks Dainavos apygardos partizanų vadų vadavietės įšventinimo iškilmės. foto Alfredas Pliadis/KAM

„Džiaugiuosi, kad pavyko įgyvendinti Tigro pradėtą darbą – atnaujinti partizanų vadų vadavietę. Kuklaus jaunuolio, 19-mečio, davusio priesaiką Tėvynei ir iki paskutinio atodūsio dirbusio Lietuvos labui, ištvėrusio enkavedistų žiaurius tardymus ir dešimtmečio vergišką darbą Sibire. Tikiu, kad visi čia susirinkusieji, visa Lietuva tęs partizanų, visų paaukojusių gyvybes vardan Lietuvos darbus“, – sakė viceministras V. Semeška.

Juozas Jakavonis ginkluoto pasipriešinimo okupantams kelią pasirinko būdamas 19-os metų (gimė 1925 m. liepos 10 d. Kasčiūnų kaime, Merkinės valsčiuje). Subrendęs Nepriklausomybės metais, jis iš arti matė Antrojo pasaulinio karo siaubą, kuris neaplenkė ir jo šeimos. 1944 m. lapkričio 16 d. tapo partizanu.

Kasčiūnų km., Varėnos raj., partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje vyks Dainavos apygardos partizanų vadų vadavietės įšventinimo iškilmės. foto Alfredas Pliadis/KAM

1945 m. J. Jakavonis kartu su kitais partizanais savo tėvų sodyboje įrengė bunkerį, į kurį po 1945 m. birželio 14 d. vykusio Varčios mūšio buvo perkeltas A. Ramanausko-Vanago vadovaujamas Merkio rinktinės štabas, o vėliau, 1946 m. pradžioje, čia apsigyveno A apygardos vadas pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Šiame bunkeryje buvo spausdinamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“, atsišaukimai prieš rinkimus į sovietų valdžią.

J. Jakavonis buvo svarbus Merkio rinktinės štabo ryšininkas, lydėdavo partizanus po kaimus ir keldavo juos per šalia esančią Merkio upę, platino atsišaukimus ir partizaninę spaudą, teikė žinias apie sovietų represinių struktūrų darbuotojų judėjimą.

1946 m. gruodžio 8 d. nešdamas pogrindinę spaudą, pakliuvo į NKVD pasalą ir buvo suimtas. Taip prasidėjo kankinimai ir kruvini tardymai Merkinės milicijos rūsiuose, Varėnoje, vėliau – Vilniaus KGB rūsiuose.

Merkio rinktinės štabo dienoraštyje A. Ramanauskas-Vanagas rašė: „Sužinojom, kad š. mėn. [gruodžio] 8 d. pas ūkininką paimtas gyvas ryšininkas partizanas Tigras… Tigras daug žino. Jeigu išduotų, būtų blogai. Tačiau juo pasitikim. Jis neišduos“. Merkio rinktinės štabo dienoraštyje Tigras ne kartą minimas kaip patikimas, veiklus partizanas ir ryšininkas.

1947 m. kovo 27 d. sovietų karo tribunolas Juozą Jakavonį nuteisė 10 m. kalėti lageryje ir 5 m. tremties. Kalintas Kolymoje (Magadano sr.), tremtyje buvo Grigorjevkoje (Krasnojarsko kraštas).

Kasčiūnų km., Varėnos raj., partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje vyks Dainavos apygardos partizanų vadų vadavietės įšventinimo iškilmės. foto Alfredas Pliadis/KAM

Po vergiško darbo dešimtmečio Sibire 1959 m. partizanas su šeima grįžo į Lietuvą. Čia jo niekas nelaukė. Tačiau ištvėrė ir tai. Vėliau aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, sulaukęs Nepriklausomybės, užsiėmė istorijos iš pirmų lūpų sklaida. Šalia namų buvo atkastas ir įrengtas bunkeris, buvusi Pietų Lietuvos partizanų vadavietė, kuri kasmet pritraukia gausų lankytojų būrį ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Namų šeimininkas buvo visada pasirengęs papasakoti jo šeimą ir visą lietuvių tautą ištikusių kančių istoriją ir paliudyti, kad niekas negali palaužti žmogaus, tikinčio savo idealais, dvasios.

1988 m. tapo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, 1990 m. – atkurto Lietuvos Laisvės sąjūdžio nariu. 2005 m. parašė atsiminimų knygą „Šalia mirties”. 1998 m. pripažintas kariu savanoriu, apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjo medaliu, 2018 m. kartu su šešiais bendražygiais tapo „Laisvės” premijos laureatu. 2021 m. suteikta partizanų vado A. Ramanausko-Vanago premija.

Renginyje taip pat dalyvavo LR Vyriausybės Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas ir pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, Lietuvos kariuomenės atstovai, Vilniaus karininkų įgulos choras „Aidas“, kt.

kam.lt inf.