J.Vitkaus- KAZIMIERAIČIO  nuotraukų stendas. Sigito Budrecko nuotr.

Alfonsas ADEIKIS, Mažeikiai, www.voruta.lt

Š. m. gruodžio  7 d. popietę  Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinė mokykla iškilmingai   paminėjo partizanų vado 115-tąjį  gimtadienį.

     Mokyklos direktoriaus pavaduotoja Irena Klemienė su grupe moksleivių plačiai apžvelgė partizanų vado gyvenimo kelią.

     Buvusi tremtinė Irena Reivytienė  pasidalijo prisiminimais apie tremtį.

Renginio akimirkos. Sigito Budrecko nuotr.

     Mažeikių šaulių kuopos vadas Pranas Trakinis, daug prisidėjęs prie Juozo Vitkaus-Kazimieraičio įamžinimo jo gimtinėje, pasidžiaugė mokyklos jaunaisiais šauliais, vertais partizanų vado vardo, mokyklos rengiamomis šaulių stovyklomis, žygiais ir ekskursijomis. Jauniesiems šauliams vadovauja  mokytojas  Stasys Pauliukas.

     Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Albertas Ruginis prisiminė   Kazimieraičio sūnų ir du jo brolius,  pasakojo ir apie 1946 m. suimtus mokyklos mokytojus.  Albertas Ruginis  taip pat perdavė mokyklai  dokumentus, kurie  buvo  LPKS  Mažeikių skyriaus   parengti  dėl  Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vardo suteikimo.

     Popietės dalyvius pasveikino rajono mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė. Mokyklos direktorius Marius Vilimas įteikė padėkos raštus.

     Susirinkusiuosius   linksmino jaunieji mokyklos dainorėliai ir šokėjai.

Kalba A.Ruginis. Sigito Budrecko nuotr.

                                      Iš  Alberto Ruginio  prisiminimų

     „Su  Juozo Vitkaus – Kazimieraičio  sūnumi Algimantu 1947 – 1948 metais teko mokytis Mažeikių gimnazijos trečioje klasėje. Jis, slėpdamasis nuo ištrėmimo, atvyko pas savo dėdę, motinos jaunesnį  brolį Joną Grybauską, dirbusį Mažeikiuose kelių meistru. Jo geltonas medinis namas ir dabar dar tebestovi  Žemaitijos gatvėje,  pažymėtas 43 A numeriu.

     Algimantas apie save kalbėti nemėgo, jisai   užsiminėjo boksu ir prie kiekvienos progos kviesdavo pasiboksuoti. Paskutinį kartą susitikome, kai 1948 m. birželio 21 d. visa gimnazija važiavome į Ruzgų girininkijos mišką ruošti gimnazijai malkų. Mus apgyvendino Juodeikių malūne,  labai gražioje vietoje prie Varduvos  upės. Dabar toji vieta, pastačius naftos gamyklos užtvanką, liko apsemta. Kartu su Algimantu pjovėme sausuolius, genėjome šakas. Tuo metu tose apylinkėse veikė ,,Žaibo“ būrio partizanai, bet jie mums miško kirsti netrukdė.

     Daugiau Algimanto nebesutikau, nes rudenį atėję į mokyklą jo neberadom. Išvyko į amatų mokyklą  Kaune.

     Gerai pažinau  Kazimieraičio brolį Alfonsą, gimusį 1916 m. Su juo Mažeikių valstybinėje veislininkystės stotyje kartu dirbome  apie 20 metų. Žvejodavome    Šerkšnėnų tvenkinyje,  tad   jis yra  pasakojęs,  kaip nacių  laikais  Kaune dirbo benzino kolonėlėje, kaip   buvo išvežtas darbams į Vokietiją. Iš ten pabėgęs slapstėsi namuose. Apie brolį Kazimieraitį santūriai užsimindavo, kad žuvo kažkur miške Dzūkijoje. Gal daugiau ir nežinojo. Darbovietėje prie mūsų menkų atlyginimų kartais prisidurdavo darydamas iškabas ir stendus. Aš piešdavau, o Alfonsas darydavo rėmus, nes mokėjo staliaus amatą. Jis turėjo gerą balsą ir giedojo Tirkšlių bažnyčios chore. Sovietiniais laikais valstybės tarnautojui tai buvo rizikinga. Buvo geras šachmatininkas, net 9 kartus tapęs rajono čempionu. Taip pat aistringas Mažeikių futbolo komandos vartininkas. Futbolo sirgaliai jį žinojo ,,Maliavos“ vardu. Kai svetima komanda puldavo mažeikiškių vartus, visas stadionas šaukdavo – Maliava, laikyk!..

     Dabar dar apie kitą Kazimieraičio brolį Igną, gimusį 1913 metais.

      Mažeikių poete Sofija Šviesaitė yra man pasakojusi,  jog Ignas dalyvavo LLA veikloje.  Jis  buvo kurjeris  tarp Mažeikių ir Tirkšlių. Kartą atvažiavo pas  Sofiją    dviračiu, apsirengęs moteriškais rūbais , apsirišęs skarele. Ignas buvo baigęs  gimnazijos 4 klases  ir dirbo Tirkšlių pašto viršininku.

1946 metais birželio 20 d. sovietinio saugumo buvo suimti 47 LLA organizacijos nariai.  Tarp jų   ir Ignas Vitkus. Karinis Pabaltijo tribunolas visus dalyvius nuteisė įvairiomis bausmėmis. Ignui pavyko atsipirkti šešiais mėnesiais kalėjimo.

Dar iš Tirkšlių mokyklos istorijos.

    Buvusi Tirkšlių mokyklos mokytoja Rozalija Gabalytė  yra  pasakojusi  , jog per rinkimus 1946 m. Tirkšlių mokyklos direktorius Antanas Bučys pasiūlė jai (jie abu buvo rinkimų komisijos nariai) ant rinkiminių biuletenių užrašyti antisovietinių šūkių. Ji taip ir padarė.

     Po rinkimų buvo suimtas Antanas Bučys ir dar penkios mokytojos. Kazimiera Rindeikaitė-Šamunskienė, tuo metu kalėjusi Mažeikių kalėjime, prisiminė,  jog suimtas A.Bučys išlindęs pro kaminą ir visas paišinas pabėgęs. Buvo sugautas. Nuo mušamojo   šauksmo skambėjęs visas kalėjimas.  A.  Bučys nenurimo,  mėgino   dar kartą bėgti, ir jam  tuomet  buvusios  peršautos kojos.

     Antanas Bučys, gim. 1907 m., ir mokytoja Viktorija Skrebutėnaitė,   gim. 1925 m.,  Karinio tribunolo 1948 08 21 nuteisti  po 10 metų lagerio ir 5 metus tremties.

     Mokytoja Rozalija Gabalytė , gim. 1921 m., Ona Barusevičiutė, gim. 1924 m, ir Aurelija Gargasaitė   nuteistos    po  trejus    metus lagerio. Mokytoja Brone Pankevičiutė, gim. 1921 m., nuteista  vieneriems   metams lagerio.

     Direktorius Antanas Bučys kalėjo Karagandos lageriuose Kazachstane.   Tremtį   praleido   Irkutsko srityje,   paleistas  1957m.“

A.Ruginio asmeninio archyvo nuotr.