Dalytė KAZLAUSKAITĖ, Trakai

Kaip ir kasmet, rugpjūčio 23 d., Vilniuje, Aukštuosiuose Paneriuose, minimos žymaus žurnalisto, kultūros veikėjo, bibliografo, Mažosios Lietuvos leidėjo bei Tilžės akto (1918) signataro Enzio Jagomasto (1870-1941) ir jo šeimos žūties 70-osios metinės.

Kūrėjo kelyje – kova dėl lietuviško žodžio

Pasak profesoriaus, akademiko Vytauto Juodkazio, Jagomastai – išskirtinė Mažosios Lietuvos patriotų šeima, gyvenusi Tilžėje ir vokiškoje aplinkoje siekusi lietuviško žodžio, spaudos ir pilietinės laisvės. Įkūręs spaustuvę Lituania jis leido ir spausdino knygas Mažajai ir Didžiajai Lietuvai, rėmė draudžiamą lietuvišką spaudą, nuo 1896 iki 1940 metų redagavo laikraščius (Naujasis Tilžės keleivis, Aušra, Lietuviškas laiškas). Išleido apie 370 lietuviškų knygų, periodinių leidinių, kurie šiuo metu yra saugomi Vilniaus universiteto bei Lietuvos mokslų akademijos bibliotekose. Dėl lietuvių teisių gynimo 1941 metais jis buvo persekiojamas Vokietijos nacių valdžios. Tai privertė E. Jagomastą persikelti į sovietų okupuotą Vilnių. Ilgai dirbti spaustuvėje jam neteko, tų pačių metų vasarą E. Jagomastas su šeima (žmona Marta Jurgelaitytė-Jagomastienė, sūnūs Dovas ir Jurgis, dukra Ona bei jos vyras Emilis Vilmantas-Mecklenburgas) buvo sušaudyti Paneriuose.

Į paminėjimą su pagarba ir ašara

Į vykusį paminėjimą susirinko svečiai, pažinoję E. Jagomastą bei jo šeimą, taip pat pagarbą atidavė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Genocido ir rezistencijos departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys, Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis, Vilniaus įgulos kariuomenės viršininkas Remigijus Jukna, knygotyrininkas ir Mažosios Lietuvos tyrinėtojas bei Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prof. Domas Kaunas, rašytojas, lituanistas, mokytojas ekspertas Benjaminas Kondratas ir kt. Prie paminklo, skirto jam ir jo šeimai, susirinkusieji tylos minute pagerbė žuvusiuosius. Žodį taręs Panerių bendruomenės atstovas Romas Misevičius susigraudino prisiminęs garbaus visuomenės veikėjo mirties aplinkybes. Dr. A. Bubnys visiems priminė E. Jagomasto biografiją ir veiklos kelią, kuris baigėsi po Antrojo pasaulinio karo, dabartinėje Aukštųjų Panerių memorialinio muziejaus teritorijoje. Gėles nešusios Vilnius universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekų darbuotojos šį žmogų prisimena kaip vieną iš kilniausių ir labiausiai nusipelniusių Mažosios Lietuvos veikėjų, palikusių didelį pėdsaką Lietuvos istorijoje.

Pristatyta virtuali paroda

Po paminėjimo visi svečiai vedėjo Algio Karoso buvo pakviesti į Panerių memorialinį muziejų pasidairyti į eksponuojamus Antrojo pasaulinio karo metais nužudytų žmonių asmeninius daiktus, dokumentus bei žudynių vietose surastas nuotraukas. Taip pat buvo pristatyta virtuali paroda „Lietuviška knyga – visas mano gyvenimas“, skirta E. Jagomasto atminimui. Viena iš parodos rengėjų, Vilniaus universiteto bibliotekos Parodų organizavimo ir muziejinių rinkinių skyriaus vedėja Snieguolė Misiūnienė vaizdžiai pristatė visus E. Jagomasto darbus, sukauptus iš įvairių archyvų. Pasak vedėjos, paroda skirta parodyti ir pristatyti, kiek daug yra padaręs šis žmogus. Besidomintiems E. Jagomasto kūryba ir veikla paroda suteikia galimybę pasiskaityti jo kūrinius, apžvelgti to meto kūrybos subtilybes, susipažinti su tekstais bei temomis, kuriomis rašė garsus žurnalistas. Pasak vedėjos S. Misiūnienės, jo sūnus Jurgis Jagomastas prieš skaudžią mirtį yra dirbęs Vilniaus universiteto bibliotekoje. Po parodos B. Kondratas svečiams pristatė gausiai iliustruotą dvitomį veikalą „Kūrėjų pėdsakais“, skirtą Pagėgių kraštui. Į jį, kaip žymus ir daug pasiekęs kūrėjas įtrauktas ir E. Jagomastas. Šioje knygoje pristatoma informacija apie šio didžio žmogaus veiklos laikotarpį, surinkti pasisakymai ir nuomonės apie E. Jagomasto kūrybą.

Autorės nuotr.

Nuotraukose:

1. Prie E. Jagomasto paminklo, skirto jam ir jo šeimai garbės sargybos kuopos kariai

2. Panerių bendruomenės atstovas R. Misevičius

3. Paminėjime dalyvavę svečiai

4. Panerių memorialinio muziejaus vedėjas A. Karosas

5. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, genocido rezistencijos departamento direktorius dr. A. Bubnys

6. Rašytojas B. Kondratas

7. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriaus vedėja E. Kuliešienė bei Vilniaus universiteto bibliotekos Parodų organizavimo ir muziejinių rinkinių skyriaus vedėja S. Misiūnienė

Voruta. – 2011, rug. 3, nr. 17 (731), p. 15.