Kovo 12 d. Paluknio seniūnijoje įvyko hum. m. dr. istorikės Redos Griškaitės knygos „Nuo botanikos iki istorijos: Paluknio dvaro literatė Aleksandra Volfgangaitė (Aleksandra Tekla Sofia Wolfgang, 1805–1861)“ pristatymas. Susitikime su autore dalyvavo keletas Lietuvos istorijos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų darbuotojų, kitų mokslo įstaigų atstovų, knygos autorės artimieji – mama ir vyras Gediminas Vitkus, nemažai praeitimi besidominčių Paluknio seniūnijos gyventojų.

Renginį pradėjo visuomenininkė ir kultūrininkė Gražina Golubovska. Ji atkreipė dėmesį, kad Paluknys dabar jau gali didžiuotis net trimis leidiniais – istoriko Jono Juodagalvio kraštotyros pobūdžio knyga „Paluknys“ (1998), dvikalbiu (lietuvių ir lenkų kalbomis) leidiniu „Paluknys laiko tėkmėje“ (sud. Gražina Golubovska, 2012) ir susirinkusiai auditorijai pristatomu naujausiu kūriniu – 2016 m. pabaigoje išleista R. Griškaitės knyga apie Paluknio dvarininkaitę Aleksandrą Volfgangaitę. Reikia pastebėti, kad, būtent, Gražina ir inicijavo šios knygos pristatymą Paluknyje. Pabrėždama paluknietės pagalbą leidžiant knygą, autorė pratarmėje rašo: „Skyrium dėkoju Paluknio bendruomenės kultūrininkei Gražinai Golubovskai.“

Habil. hum. m. dr. Tamara Bairašauskaitė susitikimo dalyviams pristatė atvykusius mokslininkus istorikus ir kalbininkus, paaiškino, kokia dr. R. Griškaitės veiklos sritis, kuo svarbi Lietuvos istorijos instituto išleista autorės knyga, rašyta atsižvelgus į leidybinės serijos Bibliotheca Archivi Lithuanici reikalavimus.
Autorė atskleidė knygos atsiradimo priežastį, susijusią su Palukniu, pasakojo, kad besigilindama kaskart vis labiau žavėjosi Aleksandros Volfgangaitės asmenybe, kurią išryškinti pavyko trijų Aleksandrai svarbių vyrų kontekste. Tie trys vyrai – tai Vilniaus universiteto profesorius Jonas Friderikas Volfgangas (1776–1859), Druskininkų gydytojas ir literatas Ksaveras Volfgangas (1814–1864) ir vienas žymiausių to meto Lietuvos ganytojų kartūzų vienuolis Paulius Geniušas (1805–1848). Svarbi ir geografinė erdvė (Vilnius–Paluknys–Druskininkai), susijusi su Aleksandros Volfgangaitės gyvenimu ir padėjusi visapusiškiau suvokti jos veiklos reikšmę. Ši moteris, nuolatinai Paluknyje apsistojusi 1833 m. būdama dvidešimt aštuonerių, – ne tik botanikė, bet ir literatė, istorikė, labdarė. Moters kūrybos apimtį, įvairiapusiškumą liudija jos laiškai, poema „Jadvyga“ („Jadwiga“), žymių Europos rašytojų kūrinių vertimai į lenkų kalbą, kiti veikalai. Iš pradžių kūrinius pasirašinėjusi savo tikrąja pavarde, dvarininkaitė Aleksandra ilgainiui vis dažniau prisidengdavo kitais vardais. Pavyzdžiui, pasinaudodama Felicijono Tustanovskio slapyvardžiu, į lenkų kalbą išvertė ir savo lėšomis paskelbė vieną Honorė de Balzako romanų, italų rašytojo Silvio Pellico atsiminimų knygą. Dar viena Aleksandros domėjimosi sritis –
kurčnebylių mokymo istorija. 1822 m. Vilniaus spaudoje pradėjusi skelbti kurčnebylių istorijos apžvalgą, subrandintą ir 1830 m. išleistą knygą Aleksandra Volfgangaitė dedikuoja tuometinei Rusijos imperatorienei Aleksandrai.
Tai tik dalis akcentų, kuriuos, pristatydama pagrindinę savo knygos asmenybę, minėjo istorikė Reda Griškaitė.
Kolegių mokslininkių pasisakymus papildė Ilinojaus universiteto prof. habil. dr. kalbininkas Giedrius Subačius, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto hum. m. dr. Brigita Speičytė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė.
Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotoja, hum. m. dr. Zita Medišauskienė pabrėžė, kad ne taip dažnai gimsta knygos, skirtos vienam asmeniui. Ji džiaugėsi, kad R. Griškaitės knyga Paluknyje tarsi prigijo – tampa priemone, kuri padeda geriau pažinti šią vietą, gyvenimas joje įgauna gylį. Z. Medišauskienė seniūnei Marijai Golubovskai įteikė tris knygas, kurias dovanų skyrė Paluknio bendruomenei ir bibliotekai.
Auditorija domėjosi šubravcų (lenk. szubrawcy – nenaudėliai; liberalių nuostatų Vilniuje įkurta Lietuvos inteligentų draugija, veikusi 1817–1822 m.) veikla, kuriai priklausė Aleksandros Volfgangaitės tėvas Jonas Friderikas Volfgangas, Luknos upės pokyčiais (juk XIX a. upe dar plukdyti sieliai, už kuriuos gautos pajamos Paluknio dvarui davė pelną), kitais klausimais. Kad palukniečiams labai svarbi naujoji knyga, patvirtino vyresnioji Paluknio seniūnijos specialistė Jolanta Rainska. Ji pažymėjo, kad knygą įsigijo gerokai anksčiau, tad spėjo perskaityti ir šį tą išmokti atmintinai. Jolanta nuoširdžiai lenkų kalba padeklamavo Aleksandros Volfgangaitės poemos, pavadintos karalienės Jadvygos vardu, ištrauką. Knygos autorei istorikei bei kitiems susitikime dalyvavusiems mokslininkams bendruomenės vardu padėkojo seniūnė M. Golubovska.
Renginio metu istorikų ir kalbininkų išsakytos mintys ne vienam davė impulsą permąstyti žmogaus būties klausimus, nuveiktų darbų vertę ateities kartoms. Įstrigo

A. Junevičienės mintis, kad patys esame svarbūs tiek, kiek norime būti svarbūs. Galima būtų dar pridurti, kad mūsų svarbą išryškina tie, kurie mus myli. Palukniečiai dėkingi, kad R. Griškaitė meilės jausmo savo knygos herojei vedina, atskleidė visapusišką pirmosios Lietuvos mokslininkės moters Aleksandros Volfgangaitės paveikslą.

Vitalija DOVYDĖNIENĖ,
Paluknys
Autorės nuotr.