Norbertas Černiauskas. FeelPhoto nuotr.

Matas Baltrukevičius, Valstybingumo centro vadovas. LNMMB, www.voruta.lt

Istoriką, dr. Norbertą Černiauską kalbina Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vyriausioji tyrėja Silvija Stankevičiūtė. 

1940 m. birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir savo ateitį. Vasaros savaitgaliai buvo numatyti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkiui. Vyriausybė taip pat nesnaudė – palaimino šalies elektrifikacijos ir susisiekimo gerinimo projektus bei patvirtino didžiausią metinį biudžetą. Bažnyčia su nerimu laukė svarbios reformos – civilinės santuokos įteisinimo. Visa Lietuva jaukinosi išsvajotąjį Vilnių ir Vilniją. Darbais, idėjomis ir gandais kunkuliuojanti šalis jau buvo kiek apsipratusi su Europoje vykstančiu karu. Nepaisant to, prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė? Ar rekordiškai speiguotą žiemą iškentusioje šalyje sužydės sodai? Kokia bus vasara?

Dokumentinė Dr. Norberto Černiausko knyga „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ – 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, pašėlusiai įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas.

Dr. Norbertas Černiauskas – istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Mokslo studijų „Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918-1940 metais“ (2016) ir „Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės“ (2018) bendraautorius. Londono knygų mugei ir atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti skirtos  istorinių vizijų rinktinės „Imagining Lithuania. 100 Years, 100 Visions. 1918-2018″ (2018) vienas iš sudarytojų ir autorių. 2019 m. išleido knygą vaikams „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“.

Knygą išleido „Aukso žuvys“. Su ja susipažinti kviečia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras.

Kaip asmeninės žmonių patirtys padeda atskleisti istorijos tėkmę? Kaip skyrėsi žmonių požiūris į įvykius priklausomai nuo jų gyvenamosios vietos? Nors 1940-ieji buvo lūžio metai Lietuvos istorijoje, galbūt galima rasti ir tam tikro tęstinumo – idėjų, užgimusių tarpukariu, bet realizuotų sovietmečiu? Kokiomis formomis dar iki fronto atėjimo iki Lietuvos, mūsų šalyje jau buvo jaučiami Antrojo pasaulinio karo atgarsiai?

Atsakymai į šiuo klausimus ir dar daugiau – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo įraše.

Dr. Norbertą Černiauską kalbina Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vyriausioji tyrėja Silvija Stankevičiūtė.

Vaizdo įrašas