Septintus metus pelkėje prie Bajorų kaimo, netoli Elektrėnų, Klaipėdos universiteto ir Kaišiadorių muziejaus archeologinė ekspedicija atrado unikalų archeologinį radinį – beveik dviejų tūkstantmečių senumo žmonių kaulus ir stiklo karolių vėrinį.

Mokslininkai teigia, kad tai pirmas kartas, kai pelkėje aptinkami geležies amžiaus palaidojimai.

Bajorų kaimo archeologiniai radiniai liudija, kad sudegintų mirusiųjų palaikai kartu su metalinių dirbinių liekanomis ir keramikos šukėmis buvo išberiami į Švenčiaus ežero vandenis; ežeras per praėjusius šimtmečius traukėsi, o jo duburys pelkėjo.

Tačiau tai, ką pavyko aptikti pelke virtusio ežero dugne, viršijo visus lūkesčius – maždaug 80 cm gylyje rasta žmonių kaulų, stiklo karolių vėrinys, molinio puodo liekanų. Spėjama, kad radiniai – maždaug III–IV amžiaus.

„Karoliai gerai žinomi Lietuvoj, jie yra iš Romos imperijos provincijų, greičiausiai mainyti į gintarą, vašką. Iki šiol žinota, kad mirusieji buvo laidojami pilkapiuose, didingi, gražūs, bet šiandien galim pasakyti, nors tvirtai nežinome, ar tai kapas, ar aukojimas, kad romėniško tipo pilkapiai – ne vienintelė vieta, kurioje turime ieškoti to meto kapų. Šis pelkės pavyzdys tą puikiai parodo“, – sako ekspedicijos vadovas, archeologas Vykintas Vaitkevičius, o jį cituoja LRT Televizijos laida „Šiandien“.

Bajorų kaimo pelkėje rasti radiniai – itin reti. Pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse pelkėje aptikta geležies amžiaus palaidojimų. Dabar mokslininkams tenka nelengva užduotis išsiaiškinti kodėl mirusiųjų kaulai kartu su papuošalais atsidūrė šiandien pelke virtusio ežero dugne.

Šaltinis: www.alkas.lt

Š. Mažeikos („DELFI“) nuotr.