Maloniai kviečiame paminėti Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus 150-ąsias gimimo metines, pasitinkant prof. Stasio Vaitekūno knygą „Stanislovas Narutavičius. Signataras ir jo laikai“

2012 m. rugsėjo 5 d., trečiadienį, 16 val. Signatarų namuose vyks šios knygos pristatymas.

Dalyvaus: knygos autorius prof. habil. dr. Stasys Vaitekūnas, knygos recenzentas prof. dr. Antanas Bučinskas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro atstovė Irena Stankevičienė.

Koncertuos pianistas Kasparas Uinskas.

********

Stasys Vaitekūnas. Stanislovas Narutavičius. Signataras ir jo laikai

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012

ISBN 978-5-420-01713-5

Dailininkas Albertas Broga

504 psl.

Kietviršis su aplanku

Formatas 165 x 260 mm

********

Vasario 16-osios Akto signatarui Stanislovui Narutavičiui, kaip ir daugeliui to meto žmonių, teko dirbti skirtingomis aplinkybėmis, su įvairiais žmonėmis. Amžininkai ir vėlesni biografai signataro gyvenimo bei veiklos faktus vertino nevienodai – dažnai matydavo tik juodą ir baltą spalvą, nepastebėdami gyvenamojo laiko aplinkybių. Taip atsitiko ne tik su S. Narutavičiumi, bet ir su daugeliu kitų. Dėl to net po septynių dešimtmečių JAV lietuvių dienraštis „Draugas“, kiti leidiniai prabilo apie būtinumą reabilituoti netgi tokius žymius lietuvių veikėjus kaip Mykolą Biržišką, Vincą Krėvę, net patį…Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną. S. Narutavičiaus niekas nereabilitavo.

Nereikia jo reabilituoti ir šioje knygoje.

Brėvikių dvaro savininkas, Vasario 16-osios Akto signataras visada buvo ištikimas savo Tėvynei Lietuvai. Gyveno ir dirbo žmonių naudai, Lietuvos ateičiai. Visada stengėsi išlikti orus, nors gyvenimas nepagailėjo ir skaudžių kirčių. Bajoras S. Narutavičius niekada nenutraukė ryšių su gimtąja žemaičių žeme. Baigęs studijas, nepasirinko kokios nors pelningos vietos, grįžo namo ir gyveno „visa siela virpėdamas dėl žmonių, dėl savo krašto ateities“. Jis priklausė tai XIX a. negausiai lietuvių inteligentų kartai, kuriai rūpėjo tautos švietimas, jos kultūra. Jie patys steigė mokyklas, ragino išlaikyti liaudies kultūros ir meno tradicijas, tautos atmintį. S. Narutavičiaus iniciatyva dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą Alsėdžių valstiečiai pirmieji drįso iš Rusijos Valstybės Dūmos pareikalauti laisvių ir autonomiškos santvarkos Lietuvai su Seimu Vilniuje. Tai buvo drąsus, netgi šokiruojantis, viešas iššūkis imperinei caro valdžiai, nuskambėjęs iš mažo Alsėdžių miestelio, esančio imperijos pakraštyje.

Sudėtinga buvo S. Narutavičiaus asmenybė. Dėl ateities įvykių numatymo ne visada būdavo suprastas netgi bendraminčių. Įvairiai jo veikla vertinama ir dėl giminystės su Lenkijos maršalu Juzefu Pilsudskiu, pastangų suartinti dvi istoriškai artimas tautas. Ne kartą atsidūręs įtarinėjimų pelkėje jis jautėsi vienišas, nereikalingas. Gal tą jautrumą kėlė ir vaikystė be tėvo, šeimos nelaimės, vaikų ligos, ankstyva sūnaus mirtis, kartais bendradarbių išdavystės… Visa tai, matyt, paspartino ir jo, Vasario 16-osios Akto signataro, ankstyvą pasitraukimą iš gyvenimo. Dirbo, skubėjo padėti kiekvienam pagalbos reikalingam, nelaukdamas atlygio, padėkos. Išėjo iš gyvenimo tada, kai galėjo būti naudingas, kai galėjo dar daug nuveikti savo kurtos valstybės gerovei… Skaudžiai kentėjo, išgyveno dėl tautos, šeimos, kitų žmonių nesėkmių. Jis priklausė tai retai žmonių kartai, kuri skelbė krikščioniškos brolybės ir meilės santykius tarp žmonių.

Maloniai kviečiame susipažinti su knyga bei apsilankyti renginyje.

Daugiau informacijos: Inga Zaurakaitė, vyresnioji vadybininkė, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, L. Asanavičiūtės g. 23, Vilnius LT-04315, tel. 2431338, faks. 2458537, mob. 8699 33859, el. paštas inga.zaurakaite@melc.lt, el. svetainė www.melc.lt; www.meli.lt