Pristatome naują dr. Kristinos Burinskaitės knygą – „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“.
Neseniai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius išleido dr. Kristinos Burinskaitės knygą „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“. Tikėtina, kad ši knyga prisidės prie paslaptimis ir mitais apipinto šio KGB veiklos bruožo geresnio suvokimo bei galimo mitų išsklaidymo.
Pasak istorikės dr. K. Burinskaitės, imtis KGB agentų temos buvo nedrąsu, nes jie visuomenėje ir demonizuojami bei mitologizuojami. Pasirodanti informacija apie asmenų ryšius sukelia didžiulį ažiotažą, kontraversiškus vertinimus, už kurių nesimato noro suprasti kas yra agentas, bet pasmerkti ir nubausti arba užmerkti akis prieš tokią nepalankią informaciją. Tačiau moksliniai tyrimai, viešinami dokumentai turėtų kelti diskusijas kaip reikėtų, ar nereikėtų vertinti, traktuoti agentų veiklą? Ar pats sutikimo bendradarbiauti faktas yra esminis momentas įvertinant jų kaip agentų veiklą. Ar svarbiau yra tai, kas vyko po užverbavimo, kokia jo kaip agento konkreti veikla. Tam tikruose Rytų ir Vidurio Europos valstybėse bandoma įvairiapusiškiau juos vertinti ir pažinti, nes tai leidžia daryti ir likę archyvai, ne tik kaip prasikaltusius, bet ir kaip represinių struktūrų aukas, kad žmogus turintis tam tikrą socialinį statusą galėjo būti ir užverbuotas ir tai yra suderinami dalykai, nors tai ir sunku suvokti ir priimti.
Pastebėtina, kad yra pakankamai tam tikrų dokumentų, kuriais remiantis galima atskleisti KGB planus susijusius su agentais, susidaryti agento socialinį paveikslą, kiek agentų buvo, kokios visuomenės grupės buvo labiausiai verbuojamos ir kaip jiems sekėsi.
Kita vertus, tai intriguojanti tema, nes apie juos žinome tikrai nedaug. Be to, tyrinėjant KGB veiklą agentų temos išvengti sudėtinga. Pasak istorikės dr. K. Burinskaitės, „man asmeniškai buvo įdomu ir svarbu praskleisti šį paslapčių ir mitų apraizgytą KGB veiklos aspektą. Tyrinėjant agentų temą tenka susitaikyti su faktu, kad ne visi dokumentai yra išlikę, o ir buvę agentai apie tai nekalba.“ Tad labai sunku kalbėti apie verbavimo mechanizmą arba kaip nutrūksta šie sudėtingi ryšiai. Šią spragą šiek tiek kompensuoja prisipažinusių agentų pasakojimai. Teisę naudoti šias anketas, užslaptinant visą informaciją, kuri galėtų paviešinti juos, suteikė Liustracijos komisija. Tad belieka remtis KGB dokumentais ir bandyti atskleisti agentų socialinį portretą, statistinius duomenis, bei kokią vietą jie vaidina įgyvendinant KGB užduotis.
Pastebėtina, kad istoriografijoje tikrai nemažai dėmesio skiriama agentams, bet jie tyrinėjami per jų padarytos žalos prizmę, mes mažai žinome apie agentus kaip KGB veiklos instrumentą. Belieka apgailestauti, kad dėl šaltinių trūkumo negalima atsakyti į visus su agentais susijusius klausimus. Pasak knygos autorės, „negaliu pasakyti kad šis ilgus metus vykęs pažinimo ir tyrimo procesas padėjo man atsakyti ir visus mane dominančius klausimus, bet vis dėlto nuėmė tam tikrą paslapties šydą nuo jų ir kartu parodė, kad KGB dokumentuose esanti realybė koks agentas turėtų būti, kokia konkreti jo veikla ar padaryta žalą, ką iš viso gana sudėtinga įvertinti, skiriasi nuo tikros situacijos, kuri nebuvo tokia dramatiška ir intriguojanti kaip atrodė iš pradžių. Taip pat būtina pabrėžti, kad kiekvieno agento istorija yra unikali, tad negalima visų vertinti vienodai.
Pastebėtina, kad yra pakankamai tam tikrų dokumentų, kuriais remiantis galima atskleisti KGB planus susijusius su agentais, susidaryti agento socialinį paveikslą, kiek agentų buvo, kokios visuomenės grupės buvo labiausiai verbuojamos ir kaip jiems sekėsi.
Knyga yra skirta ne tik istorikams profesionalams, bet ji gali būti naudinga ir įdomi teisininkams, politologams, antropologams, sociologams bei XX a. populiarios Lietuvos istorijos mėgėjams.
Knygą galima įsigyti čia: www.atmintiesknygos.lt
genocid.lt inf.
