„Vokiečių kariuomenės brigada turi būti dislokuota Lietuvoje,tarpiniai variantai su daline dislokacija yra netinka“, – teigia Karlas Lamersas. Jo nuomone, barbariška ir žiauri Rusijos agresija Ukrainoje yra didžiulė grėsmė tarptautiniam saugumui, paskatinusi neregėtą NATO vienybę. K. Lamersas pagyrė Vokietijos Vyriausybę dėl prieš kelias dienas paskelbto didžiausio istorijoje karinės pagalbos paketo Ukrainai, tačiau kartu pabrėžė, kad „vis vien turime daryti daugiau“, įskaitant ryžtingą vokiečių brigados dislokavimą Lietuvos teritorijoje.

Gegužės 16 dieną K. Lamersas kalbėjo šeštojoje kasmetinėje diskusijoje „Dr. Lamers NATO Hearings“. Šiemet diskusijos tema buvo „NATO vadovų susitikimas Vilniuje: ko galima tikėtis?“ (angl. Vilnius NATO Summit: What can we hope for?).

Karlas Lamersas – buvęs Vokietijos Bundestago gynybos komiteto narys, buvęs NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas, įtakingas Vokietijos politikas, sukaupęs daug patirties transatlantinės saugumo politikos klausimais. Jis yra

Mykolo Romerio universiteto (MRU) garbės daktaras ir garbės profesorius.

Diskusijoje taip pat dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų viceministras Jonas Survila. Jis supažindino su principais, kuriais vadovaujasi Lietuvos diplomatija Ukrainos karo bei Taivano ir Indijos-Ramiojo vandenyno regiono kontekste. Viceministras kalbėjo ir apie būtinybę įveikti pačių nusibrėžtas „raudonas linijas“ ir siekti drąsesnių, ambicingesnių tikslų. Valdančiajai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai atstovaujantis J. Survila yra artimai susijęs su dabartinės Lietuvos Vyriausybės užsienio ir saugumo politikos strategijos formavimu.

Diskusijoje taip pat pasisakė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius – buvęs krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministras, buvęs Lietuvos ambasadorius NATO su ilgamete patirtimi Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje. Jis į diskusiją įnešė šiek tiek skepticizmo – arba, jo žodžiais, realizmo – ir teigė, kad „kalbame vis dar geriau, negu darome“, kad techninės gudrybės nepakeičia politinės valios ir nuoseklumo įgyvendinant sprendimus.

Buvęs premjeras ir buvęs krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas taip pat buvo labiau skeptiškas negu optimistiškas. Jis išreiškė didelį susirūpinimą dėl to, jog nematyti teigiamo Rusijos ateities scenarijaus: šioje šalyje opozicija atrodo bejėgė ir neįgali ką nors iš esmės pakeisti, tuo tarpu diktatūros – su Vladimiru Putinu ar be jo – išlikimas atrodo kur kas tikėtinesnis. Buvęs įtakingas Lietuvos socialdemokratų partijos veikėjas G. Kirkilas dabar tarpininkauja siekiant viršpartinio valdančiųjų ir opozicijos susitarimo dėl bendros užsienio politikos.

Nepriklausomam požiūriui diskusijoje atstovavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė, žinoma tarptautinių santykių ir saugumo politikos ekspertė prof. dr. Margarita Šešelgytė. Tęsdama K. Lamerso mintį apie Vakarų vienybę, ji sakė, kad pastarosios visada gali būti daugiau ir jos gali pritrūkti „dieną po to, kai karas baigsis“ – vienybės svarba, tikėtina, trauksis į antrą planą, vėl užleisdama vietą laikiniems ir daliniams interesams. M. Šešelgytės nuomone, Vakarai nėra deramai pasiruošę veiksmingai ir sąžiningai svarstyti ateities scenarijus karui pasibaigus – įskaitant ir Rusijos ateitį.

Diskusiją moderavo MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Komunikacijos instituto politologas doc. dr. Virgis Valentinavičius.

Diskusiją stebėjo gausus būrys MRU studentų ir dėstytojų, universiteto vadovybė bei gausus užsienio ambasadorių ir ambasadų atstovų būrys. Auditorijoje buvo ir studentai, dalyvaujantys šiuometiniame K. Lamerso taikos fondo akademinių esė konkurse, kurį globoja K. Lamerso įsteigtas Taikos fondas. Jis finansuoja pinigines premijas konkurso nugalėtojams: 1 000 eurų už pirmąją vietą, 600 eurų – už antrąją ir 400 eurų – už trečiąją. Plačiau apie šių metų konkursą skaitykite čia: https://bit.ly/3oegZDN.

mruni.eu inform.