Nuo balandžio 29 d. šalies bendrojo ugdymo mokyklose ketvirtokai ir aštuntokai gali pasitikrinti savo žinias ir gebėjimus atlikdami standartizuotus testus. Ketvirtokai – lietuvių kalbos ir matematikos, aštuntokai – lietuvių kalbos matematikos ir istorijos. Standartizuoti testai Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose savanoriškai naudojami jau nuo 2012-ųjų metų. Praėjusiais mokslo metais testus išmėgino daugiau kaip 80 mokyklų, šiemet pareiškė norą daugiau kaip 500 mokyklų, taigi testus atliks apie 60 proc. ketvirtokų ir maždaug tiek pat aštuntokų.
Apie standartizuotus testus, jų reikalingumą kalbamės su švietimo ir mokslo ministru prof. Dainiumi Pavalkiu.
Kodėl apskritai pradėti rengti tokie standartizuoti testai? Būtinai turime sukurti sistemą, kuri įpratintų mokinius prie nuoseklaus mokymosi ir atsakomybės. Nėra gerai, kad savo objektyvius rezultatus mokiniai, tėvai pamato tik 12 kl. išlaikę brandos egzaminus ir kai nieko negali pakeisti. O jeigu dar aštuntoje klasėje mokykloje atlikęs matematikos testą mokinys pamato, kad jo rezultatai blogi, jis nepasiekia norimo pasiekimų lygio, tada galima spręsti, kaip jam padėti. Jei tokių mokinių dauguma – kaip padėti jų mokytojams ar mokyklai. Taigi, šie testai parodo ir kokybinį ugdymo lygį, atskleidžia silpnąsias ir stipriąsias mokyklos puses, leidžia konkrečiai mokyklai pasilyginti su šalies mokyklomis. Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo, jog mokinių pasiekimų vertinimas skirtingose Lietuvos mokyklose yra labai skirtingas ir neleidžia patikimai įvertinti ir palyginti mokinių pasiekimų šalies kontekste, todėl standartizuoti testai labai reikalingi.
Kiek savivaldybių šiemet panoro pasitikrinti savo mokinių pasirengimo lygį? Mūsų duomenimis, paraiškos gautos iš 56 savivaldybių, iš jų 23 savivaldybės pareiškė norą įsivertinti visų savo mokyklų mokinių pasiekimus, iš kitų 33 savivaldybių gautos pavienių mokyklų (daugiau kaip 140-ies) paraiškos. Taigi beveik visos savivaldybės.
Taip pat skaitykite
Kokiu būdu mokyklos gali gauti standartizuotus testus? Yra dvi galimybės mokykloms pasinaudoti testais: mokyklos testus gali pasiimti laisvai, nemokamai per Nacionalinio egzaminų centro KELT sistemą, tiesiog juos atsispausdinti. Arba mokyklos, savivaldybės gali teikti paraiškas Nacionaliniam egzaminų centrui. Šiuo atveju mokykloms bus atspausdinti visi tais metais parengti standartizuoti testai. Vertinami testai bus pagal instrukcijas, todėl gauti rezultatai objektyvūs.
Kokios konkrečios informacijos šie testai suteiks mokyklai, mokytojui, mokiniui? Mokyklai parodys objektyvius mokinių mokymosi pasiekimus, numatyti, kokios specifinės pagalbos reikėtų mokytojams ir mokiniams. Testų rezultatai teiks patikimą informaciją apie mokinių mokymosi pasiekimus: mokyklos testų rezultatus bus galima palyginti su kitų šalies tos pačios klasės mokinių testų rezultatais. Tai padės mokytojams koreguoti savo planus, geriau individualizuoti ir pritaikyti mokinių poreikiams ugdymo turinį. Be to, testai suteiks mokytojui galimybę pasitikrinti savo vertinimo objektyvumą ir patikimumą: išsiaiškinti, ar jis mokinius vertina panašiai kaip ir kiti Lietuvos mokytojai, ar galbūt jo reikalavimai mokiniams yra koreguotini, nes gerokai aukštesni ar žemesni. Taigi tėvai galės gauti patikimesnę informaciją apie savo vaiko mokymosi sėkmingumą arba problemas, kadangi visų mokinių mokymosi pasiekimai bus vienodai patikimai ir objektyviai įvertinti. Dar labai svarbu, kad standartizuotų testų rezultatai gali padėti mokytojams ir tėvams geriau suvokti mokinio galimybes ir jo „nenuvertinti“, kelti jam aukštesnius ir konkretesnius tikslus. Tėvai gaus informaciją, kuria naudodamiesi galės padėti savo vaikui tobulėti, suteikti jam daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.
Ar šie testai privalomi? Ne, dabar mokyklos juos atlieka savanoriškai. Galima diskutuoti, ar jie turėtų būti privalomi, ar geriau, kad būtų visiems pasiekiami, o mokyklos būtų tokios brandžios, kad norėtų jais pasitikrinti ir savo darbo kokybę, ir vaikų pasiekimus. Jie tikrai nėra privalomi.
Ar remiantis testų rezultatais bus vertinamas konkretaus mokytojo darbas?
Standartizuotų testų rezultatai nėra skirti konkrečiai vertinti mokytojų darbą. Svarbiausia suprasti, kad apie gerą mokytojo darbą daugiau pasako ne paprastas mokinių pasiekimų vidurkis, o tai, kokių rezultatų mokytojas padeda pasiekti skirtingų gebėjimų ir ugdymosi poreikių mokiniams. Juk mokinių tėvai intuityviai jaučia mokytojų galimybes ir veržte veržiasi pas tokius mokytojus, kurie gali ir padeda jų vaikams siekti kuo aukštesnių rezultatų atsižvelgdami į mokinio galimybes, t.y., siekti individualios pažangos. Taigi standartizuoti testai galėtų padėti visiems mokytojams taip dirbti ir suprasti, kaip sumažinti mokinių pasiekimų skirtumus.
Kas kuria standartizuotus testus, kaip jie sudaromi? Standartizuotus testus rengia testų rengėjų grupės, kurias sudaro kvalifikuoti pedagogai, universitetų dėstytojai, ugdymo turinio ir vertinimo ekspertai. Testų užduotys ir klausimai yra keletą kartų išbandomi, griežtai vertinami ir tikrinami, kad jie atitiktų mokinių amžių ir galimybes. Standartizuoti testai sudaromi iš įvairaus sunkumo ir sudėtingumo klausimų ir užduočių: dalis jų gali būti labai lengvos, tačiau gali pasitaikyti ir keli sudėtingesni uždaviniai, kuriuos išsprendžia ne visi mokiniai. Taigi kiekvienas mokinys gali pademonstruoti realias savo žinias ir gebėjimus.
Kokią informaciją apie testų rezultatus gaus tėvai? Tėvai sužinos, kurio dalyko kurį pasiekimų lygį mokinys pasiekė, kokią dalį taškų surinko atskirose dalykų turinio arba gebėjimų srityse, kaip jam sekėsi parodyti ir taikyti įgytas žinias, pademonstruoti aukštesniuosius mąstymo gebėjimus. Ši informacija padės išsiaiškinti konkrečius mokymosi sunkumus ir problemas, kurias galima įveikti suteikiant tinkamą pagalbą. Tų savivaldybių ir mokyklų, kurios pateikė paraiškas ir pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Nacionaliniu egzaminų centru, testus atlikusiems mokiniams ir jų tėvams bus parengtos individualios ataskaitos apie testuojamų dalykų mokymosi rezultatus. Ataskaitoje aiškiai matysis, ar daug trūksta, kad mokinys, pavyzdžiui, pasiektų dar aukštesnį pasiekimų lygį. Ši ataskaita taip pat rodys vaiko padėtį klasėje, mokykloje ir šalyje. Tokią ataskaitą gaus kiekvienas testą atlikęs mokinys. Pagal tai tėvai galės spręsti apie savo vaiko mokymosi stiprybes ir tobulintinas sritis. Šią informaciją ir konkrečius vaiko pasiekimų gerinimo klausimus galės aptarti su mokytojais.
Ar planuojama ateityje panašių testų parengti kitoms klasėms ir iš kitų ugdomųjų dalykų?
2015-aisiais aštuntokams turėtų būti parengti socialinių mokslų testai, kurie apims ne tik istoriją, bet ir geografiją, ir pilietiškumo ugdymą, taip pat gamtos mokslų testas, apimsiantis, fiziką, chemiją ir biologiją. O ketvirtokams dar rengiamas pasaulio pažinimo testas. Iki 2015–2016 mokslo metų standartizuoti testai turėtų būti parengti ir šeštokams, o antrokams – diagnostiniai pasiekimų vertinimo įrankiai. Ilgainiui mokinių pasiekimus planuojama tikrinti kas dvejus metus, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti ugdymo kokybės lygį ir laiku suteikti reikiamą pagalbą.
Komunikacijos skyrius