Mykolas Petravičius gimė 1936 m. rugpjūčio 15 d. Užkibiškės kaime, Dūkšto parapijoje (Ignalinos r.), šeštas iš septynių vaikų šeimoje. Sulaukęs dešimties metų, neteko motinos.

1944–1948 m. mokėsi Garkonių pradžios mokykloje, ją baigęs 1948 m. įstojo į Rimšės septynmetę mokyklą, o 1951 m. – į Vilniaus 1-ąją vidurinę mokyklą ir ją baigė 1955-aisiais.

1955–1958 m. tarnavo sovietinėje armijoje. Grįžęs iš armijos, įstojo į Kauno politechnikos instituto Vilniaus vakarinį skyrių. Studijuodamas dirbo Vilniaus vyriausiojoje energetikos valdyboje techniku.

1963 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1968 m. gegužės 22 d. įšventintas kunigu ir paskirtas Dubičių parapijos administratoriumi.

1991 m. sausio 1 d. paskirtas klebonu į Valkininkus ir, tarnaudamas dideliems bei mažiems, turėjo puikią progą atskleisti savo kaip žmogaus ir kunigo talentus.

Kun. Mykolas, su dideliu pasisekimu darbuodamasis Valkininkuose, panoro tapti Lietuvos Šv. kunigo Jono Bosko saleziečių draugijos nariu, su ypatinga meile pasišvęsdamas darbui su apleistu jaunimu. Pirmuosius įžadus davė 1993 m. balandžio 17 d.

Lietuvos saleziečiams įsikūrus Vilniuje, Šv. Jono Bosko parapijoje, ir išvykus į užsienį kun. Izidoriui Sadauskui SDB, kun. M. Petravičius 1995 m. birželio 16 d. buvo paskirtas Šv. Jono Bosko parapijos klebonu. Jo laukė ne tik dvasinės, bet ir medžiaginės statybos reikalai.

Kun. M. Petravičius, atsidėkodamas šv. kun. Jonui Bosko, pažadinusiam jo kunigystės pašaukimą, amžinuosius saleziečio įžadus davė jubiliejiniais 2000-aisiais.

Sovietmečiu kun. Mykolas už tiesumą buvo netekęs valdžios malonės, nes rizikuodamas daug prisidėjo prie Pelesos parapijos Baltarusijoje atgaivinimo, bažnyčios atgavimo. Už pasiaukojimą dėl Laisvės atgavimo ir už rizikingą patarnavimą Aukščiausiajai Tarybai 1991 m. sausį kun. M. Petravičius 2008-aisiais buvo LR Prezidento apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Kun. Mykolas nuoširdžiai darbavosi Vilniaus šv. Jono Bosko parapijoje – buvo jos klebonas iki 2003 m., o paskui – parapijos vikaras. Aukodamas širdį ir sveikatą, laimėjo visų parapijiečių pagarbą ir meilę. Paskutiniais metais paūmėjo fizinės negalės, bet tai netrukdė jam gyventi maldos gyvenimo ir, kiek leido trapi sveikata, dalyvauti saleziečių bendruomenės veikloje.

Paskutinius mėnesius keletą kartų gulėjo ligoninėje dėl kvėpavimo takų infekcijos. Sąmoningai priėmė Ligonių patepimo sakramentą ir, atlikęs išpažintį, priėmė Eucharistiją. Mirė ramybėje su Dievu ir žmonėmis.

Atsisveikinimo apeigos

Velionis pašarvotas Vilniaus Šv. Jono Bosko bažnyčioje (Dievo Gailestingumo koplyčioje) nuo kovo 11 d., šeštadienio, 14 val. Bažnyčia atidaryta  kovo 13 d., pirmadienį – nuo 7 iki 20 val., kovo 14 d., antradienį – nuo 7 val.

Kovo 13 d. rožinis už kun. Mykolą – 17.20 val. lenkų kalba, 19.40 val. – lietuvių kalba.

Kovo 14 d. 12 val. vyks laidotuvių šv. Mišios. Po jų – karsto išnešimas į Sudervės kapines (Saltoniškėse).

Amžinąjį atilsį duok mirusiam, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jam tešviečia.

Vilniaus šv. Jono Bosko parapijos ir Vilniaus arkivyskupijos informacija