Minint A. M. Brazausko 90-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingojo archyvo parengta virtuali paroda

Minint A. M. Brazausko 90-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingojo archyvo parengta virtuali paroda

1957 m. A.M. Brazauskas Kauno politechnikos instituto studentas. Kaišiadorių muziejaus nuotr.

Minint Algirdo Mykolo Brazausko 90-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje pristatoma A. M. Brazausko (1932–2010) – dviejų Lietuvos istorinių epochų – sovietinės ir atkurtos Nepriklausomos – politiko, Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sekretoriaus, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, pirmojo 1993 m. demokratiškai išrinkto Lietuvos Respublikos Prezidento, XII ir XIII Vyriausybių Ministro Pirmininko – biografija.

Parodoje skelbiami dokumentai ir nuotraukos saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos valstybės istorijos archyve, Lietuvos valstybės naujajame archyve, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Seimo archyve, A. M. Brazausko dukros Laimos Mertinienės asmeniniame archyve ir Kaišiadorių muziejuje.

Vilnius. 1981 m. Antano Sutkaus nuotrauka. Laimos Mertinienės asmeninis archyvas

Paroda skelbiama Lietuvos archyvų virtualių parodų portale https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/algirdas-mykolas-brazauskas.-politiko-biografijos-puslapiai-lya/exh-296 ir Lietuvos ypatingojo archyvo paskyroje Facebook socialiniame tinkle https://www.facebook.com/lietuvosypatingasisarchyvas/ .

Algirdas Mykolas Brazauskas. Politiko biografijos puslapiai

Algirdas Mykolas Brazauskas gimė 1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje kaišiadoriečių Kazimiero (1906–1997) ir Sofijos (1904–1979) Brazauskų šeimoje. Šeimai sugrįžus gyventi į Kaišiadoris, A. M. Brazauskas 1939–1943 m. lankė pradinę mokyklą, 1943–1951 m. – Kaišiadorių gimnaziją, 1951–1956 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Hidrotechnikos fakultete, kur įgijo inžinieriaus statybininko specialybę. Baigęs institutą 1956–1962 m. dirbo Kauno hidroelektrinės statybos direkcijos inžinieriumi, 1958–1962 m. – Energetikos statybos tresto Petrašiūnų statybos ir montavimo valdybos viršininku. Mokydamasis gimnazijoje 1949 m. A. M.  Brazauskas įstojo į komjaunimą, o 1959 m. – į Sovietų Sąjungos komunistų partiją (SSKP). Kaip gabus statybų organizatorius 1962 m. jis buvo paskirtas Liaudies ūkio tarybos Statybinių medžiagų pramonės valdybos viršininku, 1965 m. – Lietuvos SSR statybinių medžiagų pramonės ministru, 1967 m. – Lietuvos SSR plano komisijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, nuo 1967 m. renkamas Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos deputatu. 1974 m. A. Brazauskas apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją.

A. M. Brazauskui užimat vis atsakingesnius postus, keitėsi jo partinis statusas: 1966 m. jis buvo išrinktas kandidatu į LKP CK narius, 1976 m.– LKP CK nariu, LKP CK 1977 m. gegužės 31 d. plenume – LKP CK biuro nariu ir LKP CK sekretoriumi, atsakingu už partijos ekonominės politikos įgyvendinimą, kuruojančiu pramonės ir statybos reikalus.

Tautinis atgimimas ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veikla, konservatyvios LKP vadovybės nesugebėjimas tinkamai reaguoti į vykstančias politines permainas, A. M. Brazausko įsitraukimas į politinius pokyčius ir jo populiarumas visuomenėje sudarė sąlygas jam tapti LKP lyderiu ir svarbiu Lietuvos istorinio lūžio epochos politiniu veikėju. LKP CK 1988 m. spalio 20 d. plenume jis buvo išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi, 1989 m. kovo mėn. – SSRS liaudies deputatu, 1990 m. sausio mėn. – Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininku. LKP pasukus reorganizavimo keliu ir XX suvažiavime atsiskyrus nuo SSKP, 1989 m. gruodžio 22 d. A. M. Brazauskas tapo savarankiškos LKP vadovu.

Pirmuose demokratiniuose Aukščiausiosios Tarybos rinkimuose 1990 m. vasario mėn. A. M. Brazauskas buvo išrinktas deputatu ir kartu su kitais Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariais 1990 m. kovo 11 d.  balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymą.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomą valstybę, A. M. Brazauskas tapo aktyviu politiniu veikėju, kairiosios parlamentinės partijos lyderiu ir svarbių politinių procesų dalyviu. 1990 m. kovo 17 d.  buvo išrinktas I Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotoju. 1990 m. gruodžio mėn. LKP reorganizavus į Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP), tapo jos pirmininku. 1991 m. sausio 8 d. atsistatydinus Vyriausybei, A. M. Brazauskas sugrįžo prie parlamentinės veiklos ir įsitraukė į kairiųjų frakcijos veiklą. 1992 m. po Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų lapkričio 25 d. A. M. Brazauskas buvo išrinktas Seimo pirmininku ir pradėjo laikinai eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. Po mėnesio buvo iškeltas LDDP kandidatu į Prezidentus.

1993 m. vasario 14 d. A. M. Brazauskas buvo išrinktas pirmuoju po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Respublikos Prezidentu. Jo prezidentavimo 1993–1997 metais buvo pasirašyta paraiška dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą, prašymas priimti Lietuvą į NATO, pagerinti santykiai su Izraeliu, padėti bendradarbiavimo su Baltijos šalimis, Lenkija, Ukraina, Rusija, kitomis kaimyninėmis valstybėmis pagrindai.

Prezidento pažymėjimas. 1993 m. vasario 14 d. Originalas. Dokumentas lietuvių kalba. Kaišiadorių muziejaus nuotr.

Pasibaigus Prezidento kadencijai, A. M. Brazauskas veikė politinėje kairėje. LDDP ir Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) 2001 m. susijungus į vieną partiją – LSDP jis buvo išrinktas partijos pirmininku. 2001 m liepos 3 d. A. M. Brazauskas tapo Lietuvos Respublikos XII Vyriausybės Ministru Pirmininku. Po 2004 m. Seimo rinkimų lapkričio 29 d. A. M. Brazauskas buvo paskirtas XIII Vyriausybės Ministru Pirmininku. Jam 2001–2006 m. vadovaujant dviem vyriausybėms, buvo pasirašyta Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartis, Lietuva buvo priimta į NATO, sustiprėjo šalies ekonomika. 2006 m. birželio 1 d. atsistatydinus Vyriausybei, A. M. Brazauskas pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos. Jis toliau ėjo LSDP pirmininko, nuo 2007 m. – jos garbės pirmininko pareigas, rūpinosi Valdovų rūmų atstatymu. Už nuopelnus Lietuvai A. M. Brazauskas 2004 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine.

Po sunkios ligos 2010 m. birželio 26 d. A. M. Brazauskas mirė. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

A. M. Brazauskas Lietuvos politiniame gyvenime aktyviai veikė daugiau kaip 3 dešimtmečius, buvo svarbių, Lietuvos raidą keitusių procesų dalyviu, palikusiu ženklius pėdsakus skirtingais šalies istorijos laikotarpiais.

Parengė Nijole Maslauskienė

PANAUDOTA LITERATŪRA

GRYBKAUSKAS, Saulius, TAMOŠAITIS, Mindaugas. Epochų virsmo sūkuriuose. Algirdo Brazausko politinė biografija. Vilnius: Diemedis, 2018.

KAŠAUSKIENĖ, Vanda. Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Jų kaita ir veiklos bruožai. 1990–2007. Vilnius: Gairės, 2007.

LAURINAVIČIUS, Česlovas, SIRUTAVIČIUS, Vladas. Lietuvos istorija.. Sąjūdis: nuo „persitvarkymo“ iki kovo 11-osios. XII tomas, I dalis. Vilnius: Baltos lankos, 2008.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.