Melno taikos 600 metų jubiliejui skirtoje konferencijoje – aktualios Lietuvos ir Europos saugumo problemos

Melno taikos 600 metų jubiliejui skirtoje konferencijoje – aktualios Lietuvos ir Europos saugumo problemos

Lietuvos pasienyje – Kybartuose Mykolo Romerio universitetas (MRU) kartu su Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centru mini Melno taikos jubiliejinę sukaktį ir aptars šios sutarties reikšmę  Lietuvos ir Europos saugumo architektūros raidai. Rugsėjo 27 d. sukanka 600 metų, kai buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su  Kryžiuočių  ordinu. Šia sutartimi Ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją, taip buvo baigti karai su Ordinu ir nustatytos aiškios sienos tarp LDK ir Ordino valdų.

Minint šį istorinį įvykį pasienio mieste – Kybartuose, Vilkaviškio rajone, vyksta forumas  „Sūduva“. Forumo metu rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Melno taikos sutarties sociokultūrinis vaidmuo Europos ir Lietuvos saugumo architektūros raidoje“. Joje dalyvaujantys teisininkai,  politikai, diplomatai, istorikai, šio regiono kultūros žinovai nagrinėja, kokią įtaką Melno taika turėjo kaimyninių šalių – Lietuvos,  Lenkijos ir Vokietijos raidai, taip pat aptars Europos saugumo situaciją  Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, dalysis įžvalgomis apie ateities perspektyvas.

Konferencijoje dalyvauja pranešėjai iš penkių šalių: Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Ispanijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų. Trijų dalių renginių ciklas prasidėjo šiandien, rugsėjo 16 d. Kybartų kultūros centre. Renginio dalyvius sveikina Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Agirdas Neiberka, MRU Senato pirmininkas prof. dr. Romas Prakapas, Europos Parlamento narys, buvęs krašto apsaugos ministras doc. dr. Juozas Olekas, Seimo narys, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius ir kiti iškilūs svečiai.

Konferencijos tikslas – atskleisti Melno taikos sutarties sociokultūrinį vaidmenį, puoselėjant vietos bendruomenių saugumą Lietuvoje ir Europoje, taip pat inicijuoti tvarios taikos ir jos raidos sociokultūrinio vaidmens tyrinėjimus bei saugumo architektūros paradigmos kaitos Europoje iššūkių tyrimus.

Kaip teigia vienas šios konferencijos organizatorių –  prof.  Vytautas Šlapkauskas, svarbu kalbėti ne tik apie istorinę Melno sutarties vertę, jos atsiradimo aplinkybes, bet ir  apie sėkmingų tarpvalstybinių taikos sutarčių istorinį, politinį, teisinį, ekonominį ir kultūrinį vaidmenį, įtvirtinant saugumą Europoje. Tikimasi, kad Sūduvos forumas turės tęstinumą, todėl planuojama konferenciją rengti kas kelerius metus.

Apie istorinę Melno sutartį:

Melno sutartimi įteisinta siena tarp Kryžiuočių ordino ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) per 600 metų mažai tekito iki šių dienų, todėl yra laikoma viena seniausių ir stabiliausių tarpvalstybinių sienų Europoje. Dabar ši siena skiria mūsų valstybę nuo Rusijos Federacijos, o jos atkarpos Palangos ir Šilutės rajonų, Pagėgių savivaldybėse įtrauktos į LR Kultūros vertybių registrą. Nors Melno taikos sutartimi Sūduvos žemės buvo padalintos, didžioji dalis – Užnemunė – liko LDK, o tai lėmė, jog beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karinių veiksmų. Tai paskatino ne tik miestų, kaimų ir dvarų susikūrimą, bet ir gamtos išteklių įsisavinimą, miškininkystės, žemdirbystės, prekybos ir kitų ekonominių santykių atsiradimą.  Vėliau įsivyravę vidiniai neramumai Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) didino Rusijos imperijos, Prūsijos bei Austrijos kunigaikštysčių įtaką. Galiausiai įvykę ATR padalijimai, o vėliau – Rusijos imperijos okupacija lėmė tik tų Sūduvos miestų, kurie atitiko imperijos interesus, plėtrą. Vadovaujantis šiuo principu didelis dėmesys buvo skiriamas Kybartams.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.