Liudas Mažylis darbo vizito metu Čilėje aptars prekybos susitarimo su ES modernizavimą

Liudas Mažylis darbo vizito metu Čilėje aptars prekybos susitarimo su ES modernizavimą

Liudas Mažylis. Europos Parlamento nuotr.

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis su oficialiu vizitu lankosi Čilės Respublikoje. Jis dalyvauja Tarptautinės prekybos komiteto misijoje. Vizito tikslas – aptarti 2002 m. ES ir Čilės asociacijos susitarimo prekybos dalies modernizavimo pažangą ir kitus dvišalius prekybos klausimus. L. Mažylis yra vienintelis Lietuvos atstovas komitete. Delegaciją į Čilę sudaro dar septyni europarlamentarai iš skirtingų politinių grupių.

Gegužės 23–25 dienomis sostinėje Santjage Tarptautinės prekybos komiteto delegacija susitiks su naujai išrinktais Čilės Respublikos vyriausybės bei Kongreso nariais. Taip pat – su prekyba susijusių organizacijų ir asociacijų bei pilietinės visuomenės atstovais.

Šiuo metu vyksta derybos dėl ES ir Čilės Asociacijos susitarimo modernizavimo. Šis EP narių vizitas leis atidžiai išnagrinėti susitarimo prekybos ir investicijų dalis bei sustiprinti bendradarbiavimą su partneriais Čilėje.

„Čilėje neseniai darbą pradėjo jauna vyriausybė, o kartu atnaujinamas ir dvišalis Asociacijos susitarimas. Šis mūsų Tarptautinės prekybos komiteto delegacijos vizitas ir susitikimas su Čilės ministrais, organizacijomis yra svarbus abiem šalims, – teigia L. Mažylis. – Čilė siekia, kad jų eksportas į ES neapsiribotų tik žaliavomis, bet įtrauktų ir jau pagamintas prekes, kurios turėtų bei kurtų pridėtinę vertę ekonomikai. O ES savo ruožtu nori ne tik toliau stiprinti prekybą ir investicijas, bet ir įgyvendinti tai mažinant taršą.“

ES ir Čilės prekyba ženkliai išsaugo nuo 2003 metų, kai įsigaliojo 2002 m. sudarytas dvišalis laisvosios prekybos susitarimas. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, 2021 metais ES buvo ketvirta pagal dydį Čilės prekybos partnerė. ES eksportas į Čilę pernai sudarė 10 mlrd. eurų. Prekybos pagrindą sudaro pramoniniai produktai: nuo chemijos iki transporto. O Čilės eksportas į ES pernai siekė 6,8 mlrd. eurų. Daugiausia į ES eksportuojami mineralai (visų pirma – vario), žemės ūkio maisto produktai ir celiuliozė. ES yra didžiausia investuotoja Čilėje. Investicijos tenka visoms ekonomikos sritims ir atsinaujinančiai energetikai.

Pasak L. Mažylio, ES ir Čilės Asociacijos susitarimo modernizavimas yra tikslingas, nes per 20 metų įvyko daug pokyčių, o kartu tai aprėpia ir ES kovos su klimato kaita tikslus iki 2030 metų, prekybos modernizavimo bei tvaraus vystymo siekius. „Turime ir labai konkrečių, ir itin specifinių sričių, kur ES vysto ar galėtų plačiau vystyti projektus su Čile siekiant įgyvendinti Žaliąjį kursą. Tai – ličio ir vandenilio eksportas į ES. Čilė turi didžiausias ličio atsargas po Australijos, o ES pradėjo vystyti „Team Europe“ iniciatyvą  dėl žaliojo vandenilio (GH2) plėtros Čilėje“, – pasakoja europarlamentaras L. Mažylis, kuris yra ir Aplinkos komiteto Parlamente narys.

Žaliojo vandenilio projektas – tai bendras ES ir jos valstybių narių siekis skatinti bendradarbiavimą su Čile, taip plėtojant jos ekologiško vandenilio ekonomiką. L. Mažylio teigimu, taip galima  padidinti investicijų į žaliojo vandenilio sritį Čilėje galimybes. Čia iškyla lengvatinio finansavimo bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo problemos.

Europarlamentaras, kaip įprasta tokiais atvejais, tikisi gauti tiesioginės informacijos apie politikos raidą bei konstitucinį procesą Čilėje.

„Vizito metu paaiškės dvišalių prekybos santykių perspektyva. Abi pusės turi lūkesčių, apie jų įgyvendinimą bus galima daugiau pasakyti jau po vizito“, – teigia delegacijos narys L. Mažylis.

ES ir Čilė 2017 metais pradėjo derybas dėl susitarimo modernizavimo, kad susitarimas atitiktų naujausius prekybos ir investicijų standartus. Derybos dėl atnaujinto laisvosios prekybos susitarimo techniniu lygmeniu buvo baigtos 2021 m. lapkričio mėnesį. Parlamentas savo prioritetus išdėstė 2017 m. rugsėjo rezoliucijoje.

Oficialūs Čilės ir ES (tada –  Europos Bendrijos) santykiai prasidėjo 1967 m., kai abi šalys pirmą kartą atidarė diplomatines atstovybes Briuselyje ir Santjage. Nuo 1990 m., Čilei perėjus prie demokratinės santvarkos, dvišaliai ryšiai stiprėjo. Atsižvelgdamos į ES paramą demokratizacijai Lotynų Amerikoje, abi šalys oficialiai užmezgė ryšius, 1991 m. pasirašydamos bendradarbiavimo pagrindų susitarimą ir 1996 m. susitarimą dėl prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo. Pastarasis paskatino Čilę ir ES 1999–2002 m. derėtis dėl Asociacijos susitarimo, įskaitant lengvatinės prekybos susitarimą.