Didžioji dalis vaikų sėkmingai išmoksta kalbėti lietuviškai ir įgyja mokyklai reikalingą kalbinę kompetenciją. Prioritetinės veiklos mūsų darželyje ugdant kitakalbiukų lietuvių kalbą – žaidybinė, muzikinė, teatrinė. Ypač svarbu auklėtojos, o ir kitų pedagogų, taisyklinga bei turtinga kalba. Kartodami žodžius ir bendravimo įgūdžius, girdėdami taisyklingą bei turtingą kalbą, vaikai taip pat kalba taisyklingai ir turtingai.

 

Ugdydami vaikus valstybine kalba bei rengdami juos į lietuvišką mokyklą mes daugiausiai laiko skiriame žaidybinei veiklai. Patyrėme, kad žaisdami vaikai mąsto, pasireiškia, bendrauja, nesivaržo tarti naujus žodžius, aiškina vieni kitiems, ką daro, turtina žodyną, tobulina rišliąją kalbą, bendradarbiauja, diskutuoja, klausinėja, ugdosi partnerystės jausmą, kalbasi pagal žaidimo taisykles ir t. t. Sudarome sąlygas pažinti aplinką: ugdytiniai dirba su gamtine medžiaga, mokosi patys rasti atsakymus apie nežinomus reiškinius, mėgaujasi gražia darželio aplinka, per įvairius pojūčius susipažįsta su ja, joje esančiais daiktais, jų pavadinimais. Tai skatina veikti ir išreikšti save žodžiais, turtina vidinę kalbą, ugdo emocinį intelektą, moko kalbėti pagal situaciją.

 

Vienas iš pagrindinių mūsų darželio ugdymo prioritetų – sveikatingumo veikla. Ją taip pat išnaudojame lietuvių kalbos ugdymui. Štai kūno kultūros valandėlių metu vaikučiai išmoksta pažinti save, mokosi naujų sąvokų, taisyklingo kvėpavimo, išsiugdo bendravimo ir savikontrolės įgūdžius, pratinasi savo išgyvenimus bei jausmus išsakyti žodžiais. Atlikdami veiksmus su inventoriumi ar sportinių pramogų metu įvardija tai ką daro, daug kalba, bendrauja.

 

Labai reikšmingą vietą vaikų lietuvių kalbos gebėjimų ugdymo procese užima muzikinė veikla. Klausydami muzikos ir dainuodami mažyliai išmoksta daug dainelių tekstų, lavėja muzikinė klausa, ritmo pojūtis, tikslinamas teksto suvokimas. Muzikinė veikla pagrįsta kartojimu, todėl greičiau įsimenami vaizdingi žodžiai ir posakiai. Kartu su muzikos pedagoge organizuojame įvairius renginius vaikams ir jų šeimų nariams. Tai mūsų tradicinė teatro savaitė „Vaidiname draugams ir tėveliams“, eilėraščių šventė, išvykos į Vilniaus „Lėlės“ teatrą. Visada džiaugsmingai švenčiame etnines šventes – balto ožio dieną, pusiaužiemį, Užgavėnes, gandrines ir kt. Neišsemiamas kalbos turtų aruodas – lietuvių liaudies tautosaka. Mūsų mažieji rudaminiečiai moka daugybę skaičiuočių, mįslių, minklių, etninių žaidimų, ratelių, dainelių, gamtagarsių… Stengiamės puoselėti ir aktyvinti ugdytinių saviraišką. Jau ne pirmą kartą rengiame vaikų kūrybos ir gamybos knygučių parodas. Ir ko tik neprikuria mūsų vaikai. Čia gražiai sutaria ir eilėraštukai, ir skaitytų pasakų personažų nauji nuotykiai, ir gimtadienio šventės įspūdžiai, ir močiutės pyrago kvapas…

 

Daug malonaus šurmulio darželyje būna teatro savaitę. Visų grupių vaikučiai vaidina pamėgtas pasakas. Šios šventės visada laukia ne tik ugdytiniai, bet ir jų šeimų nariai. Jie noriai talkina gaminant kaukes, kitą atributiką. Vaikai patys kuria kvietimus, bilietus, kviečia svečius. Vaidindami mažieji mokosi kalbėti aiškiai, vaizdžiai, mintinai išmoksta tekstą.

 

Darželinukai daug piešia, aplikuoja, konstruoja, lipdo. Meninė veikla aktyvina vaiko saviraišką vaizdu ir žodžiu, inicijuoja naudoti grafinius ženklus (raides, skaičius ir kt.), lavina smulkiuosius rankučių judesius, kurie ypač svarbūs mokantis rašyti.

 

Džiaugiamės, kad mūsų ugdytiniai į mokyklą išeina pasirengę. Jų lietuvių kalbos kompetencijas gerai vertina mokyklos pradinio ugdymo mokytojai.

 

Nuotraukoje: Po piešimo pamokėlės…

Voruta. – 2010, saus. 9, nr. 1 (691), p. 5.