Pagrindinis puslapis Europa Seinų - Punsko kraštas Lietuvybės šaltinių Lenkijoje beieškant

Lietuvybės šaltinių Lenkijoje beieškant

Jurga STANKEVIČIENĖ, Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, www.voruta.lt

Prasidėjus naujiesiems mokslo metams ir įpusėjus rudeniui, lietuvių švietimo draugija ,,Rytas“ pakvietė į tradicinę, jau šeštąją, pažintinę išvyką. Penkiasdešimt pietryčių Lietuvos mokytojų, pavaduotojų ugdymui bei direktorių keliavo į Seinus bei Punską aplankyti lietuvybės šaltinių Lenkijoje.

                      Seinų lietuvių ,,Žiburio“ mokykloje mus pasitiko direktorius Algirdas Vaicekauskas. Maloniai aprodęs privačią mokyklą, turinčią valstybinės mokyklos statusą bei atsakęs į visus smalsaujančių svečių klausimus, direktorius pakvietė kartu paminėti Lenkijoje švenčiamą Švietimo darbuotojų dieną. Ta proga lietuvių švietimo draugijos ,,Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis pagerbė ir Lietuvos mokytojus: Šalčininkų r. Dieveniškių ,,Ryto“ gimnazijos direktorei Lolitai Mikalauskienei įteikė pietryčių Lietuvos ,,Metų“ mokytojo diplomą bei V. Landsbergio fondo piniginę premiją, skiriamą nuo 2008 metų. Šešis pietryčių Lietuvos mokytojus apdovanojo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės A. Pitrėnienės Garbės raštais.

                      Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjuje – vienintelėje Lenkijos vidurinėje mokykloje lietuvių dėstomąja kalba – mokytojus iš Lietuvos šiltai priėmė bei su Lenkijos švietimo sistema supažindino šios mokyklos absolventė,  dabar direktorė, Irena Marcinkevičienė. Dėkodami už nuoširdų priėmimą, įteikėme direktorei atminimo dovanėlę – Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos puodelius su gimnazijos logotipu.

                      Kasmet lietuvių švietimo draugija ,,Rytas“ pakviečia vis į kitą vietovę: jau aplankyta Kernavė, Medininkų pilis, Molėtų etnokultūros parkas, Europos parkas, Panemunės pilys, Rambyno kalnas Šilutės rajone. Kelionė į Seinus bei Punską su šia draugija man buvo pirmoji ir labai įsimintina – dėl neeilinės galimybės pamatyti lietuviškų mokyklų Lenkijoje gyvenimą ir dėl Garbės rašto, kurį įteikė žmonės, besirūpinantys Vilniaus krašto gyventojų švietimu, besidalinantys ilgaamžėmis kultūros vertybėmis su įvairių tautybių, kalbų, kultūrų Lietuvos gyventojais. Ačiū Jiems už tai!