Neatsitiktina ir prasminga, kad naujausios Mindaugo Bloznelio knygos „Lietuvių frontas“ pirmosios dalies (Lietuvių frontas vokiečių okupacijos metais) sutiktuvės įvyko Lietuvos katalikų mokslų akademijos patalpose tomis dienomis (lapkričio 29 d.), kai jos autorius minėjo garbingą jubiliejų. Juk tai jis 1989 m. aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvių katalikų mokslų akademiją, o vėliau buvo ir jos centro valdybos mokslinis sekretorius, Kauno skyriaus pirmininkas.

Lietuvos antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo veikėjas, inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras Mindaugas Julius Bloznelis gimė 1923 m. lapkričio 28 d. vienoje gražiausių Lietuvos vietovių, legendomis apipintoje Merkinėje.

Matyt, ir šeima, ir gimtinės istorija turėjo įtakos jaunuolio dvasiniam formavimuisi: jis aktyviai dalyvavo Lietuvos laisvės kovose: 1941 m. Birželio sukilime, karo metais dalyvavo LF antinaciniame pasipriešinime, buvo vienas iš 1944 m. pabaigoje įkurtos nelegalios organizacijos „Lietuvos išlaisvinimo taryba“ steigėjų ir vadovų. Vėliau teistas ir gražiausius metus praleidęs Stalino lageriuose.

Asmeniškai antinacinio pasipriešinimo įvykiuose dalyvavęs autorius savo įžanginiame žodyje pastebėjo, kad yra labai svarbu „ištirti ir nušviesti Lietuvių fronto veiklą ir kovos dėl Lietuvos valstybingumo sovietų ir vokiečių okupacijų metais XX amžiuje reikšmę, atskleisti Lietuvos fronto sandarą, kaip organizacinių ir techninių priemonių arsenalą, naudotą bendrai viso krašto pasipriešinimo politikai įgyvendinti, nuo okupantų Lietuvos žmonėms ir ištekliams saugoti, valstybingumui atkurti…“

Autorius taip pat akcentavo, kad „rengiant medžiagą Lietuvių fronto istorijai teko susidurti su dviejų rūšių šaltiniais: dokumentų patvirtintais faktais ir vadinamąja „oral history“. Kaip ir daugelis profesionalių istorikų, autorius pripažįsta, kad pagrindiniu šaltiniu turėtų būti dokumentas, tačiau veikiant pogrindžio sąlygomis dokumentai dažniausiai sąmoningai būdavo naikinami, o tie, kuriuos pavyksta aptikti represinių ir okupacinių struktūrų archyvuos, paprastai būna falsifikuoti.

Pasak autoriaus, turėtų būti keturi šios knygos tomai: du skirti Lietuvių frontui, veikusiam Lietuvoje, vienas – Vakarų Europoje ir Vokietijoje ir ketvirtas – JAV. „Medžiagos yra, tereikia darbo, – tvirtino M. Bloznelis. – Aš jau nebesugebėsiu, tačiau Kauno VDU yra žmonių, kurie yra neblogai susipažinę su Lietuvos fronto veikla ir galėtų tą darbą tęsti“.

Knygos autorius už materialinę paramą leidžiant knygą dėkojo „Į laisvę“ fondo tarybai ir asmeniškai dr. Kazimierui Ambrozevičiui, už kokybišką leidybą – „Naujojo lanko“ leidyklai už knygos peržiūrėjimą ir recenziją – dr. Arūnui Bubniui.

„Ypač vertinu vaisingas diskusijas su dr. Rimantu Zizu, – konstatavo M. Bloznelis. – Pokalbiai padėjo išsamiau išnagrinėti Lietuvių fronto istoriją. Iš Zizo sužinojau apie jo ryšius su kariniais daliniais ir raudonaisiais partizanais… Mano ši knyga – tai tarsi atsakas į JAV išleistą knygą „Laisvės beieškant“, o jos tikslas – parodyti antinacinio pasipriešinimo svarbą.“

„Kodėl tokios svarbos knygą parašė ne istorikai, bet inžinierius? – klausė žurnalistas Vidmantas Valiukevičius. Ir pats atsakė: – Niekas šios temos nesiima rimtai todėl, kad sukilimo vyriausybė buvo idealistinė ir liko apmeluota ir apšmeižta.“

„1941 m. birželio sukilėlių vardu sveikinu Mindaugą Bendinską, – šiltus žodžius tarė bendramintis, taip pat 1941 m. sukilimo dalyvis Jonas Antanaitis. – Pagaliau turime monografiją, kuri suteiks istorikams objektyvių duomenų apie sukilimą ir sukilėlius…“

Knygos sutiktuvėse taip pat kalbėjo dr. A. Bunys, R. Zizas iš mokslininkų pozicijų vertino naują knygą ir vertino ją kitų tokio pobūdžio veikalų kontekste.

Tremtinys, aukštųjų mokyklų dėstytojas, išradimų autorius, aktyvus visuomenininkas Mindaugas Bloznelis taip pat yra parašęs knygą „Lietuvos išlaisvinimo taryba“, su kitais atkūręs žurnalą „Naujoji Romuva“. Visi, sveikinę sukaktuvininką su jubiliejumi ir naujos knygos pasirodymu, linkėjo nepasiduoti laikui ir nuveikti dar daug prasmingų darbų. Prie bendrų sveikinimų prisijungia ir „Vorutos“ redakcija.

Nuotraukose:

1. Dr. M. Bloznelis pasirašė autografą „Vorutos“ redakcijai
2. Autorius dr. M. Bloznelis (kairėje)
3. Dr. M. Bloznelio knyga „Lietuvių frontas“

Voruta. – 2008, gruod. 20, nr. 24 (666), 10.