Pagrindinis puslapis Sena Voruta Lietuva oficialiai tapo NATO nare

Lietuva oficialiai tapo NATO nare

Vašingtone deponavus Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus, Lietuva tapo visateise NATO nare – vainikuotos ilgos visą dešimtmetį trukusios pastangos – tapti karinio-politinio bloko nare, aktyvia jo dalyve. Pirmadienį vakare premjeras Algirdas Brazauskas įteikė NATO ratifikacinius raštus JAV valstybės sekretoriui Collin“ui Powell“ui (Kolinui Pauelui).
JAV Valstybės departamente Vašingtone surengtos ceremonijos metu analogiškus raštus C.Powellui įteikė ir kitų šešių į NATO stojančių Vidurio ir Rytų Europos valstybių premjerai.
Sveikindamas septynių šalių premjerus ir visus gyventojus C.Powellas teigė: "Sveikinu jus galingiausiame ir sėkmingiausiame aljanse istorijoje".
"Ponios ir ponai, už šalis, kurios savo pajėgomis nori prisidėti prie taikos užtikrinimo pasaulyje. Į jūsų sveikatą", – keldamas šampano taurę kalbėjo JAV valstybės sekretorius.
Prieš ratifikavimo dokumentų įteikimą pasakytoje kalboje C.Powellas pabrėžė, kad Aljanso plėtra buvo "istorinis žingsnis" siekiant išplėsti "Europos laisvės ir saugumo zoną nuo Baltijos iki Juodosios jūros".
"Esu įsitikinęs, kad su nauja energija, kurią šios septynios tautos atneša į mūsų Aljansą, jis bus toks pat sėkmingas ateityje, koks jis buvo sėkmingas praeityje, – sakė JAV valstybės sekretorius.
Apie 22.45 val. Lietuvos laiku vyko A. Brazausko ir kitų šalių Premjerų susitikimas su JAV Prezidentu George“u W.Bush“u (Džordžu V. Bušu), kuris oficialiai paskelbė apie naujųjų narių priėmimą į Aljansą.
Aljansui, kurio svarbiausi veiklos principai yra tarptautinių ginčų taikus sprendimas, jėgos nenaudojimas ir kolektyvinė gynyba, tai vienas svarbiausių momentų per visą 55 metų bloko istoriją, pažymi apžvalgininkai.
Vašingtone esantis krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius tikisi, kad ši diena paliks ryškią žymę Lietuvos istorijoje.
"Po ilgo kelio pasiekėme pergalę. Šis kelias prasidėjo ne prieš dešimtį metų – prieš daug dešimtmečių, ir buvusios kartos nesulaukė šios dienos. Labai daug kas norėjo matyti Lietuvą ne tik nepriklausomą, bet ir saugią, kad niekas nesikėsintų į jos laisvę, jos nepriklausomybę. Šiandien – būtent ta diena.
Be jokios abejonės, ji mūsų istorijoje bus labai ryškiai pažymėta. Ir belieka tik tikėtis, kad visi Lietuvos žmonės sugebės pasinaudoti šiuo saugumu. Kad bus sukurtas gyvenimas, vertas Lietuvos žmonių. Linkiu, kad visus lydėtų sėkmė", – sveikindamas Lietuvos gyventojus sakė krašto apsaugos ministras.
Lietuvos diplomatijos vadovas Antanas Valionis atmeta Vakaruose greta džiugių žodžių apie NATO plėtrą pasigirdusius būgštavimus, esą prie Aljanso jungiasi 7 silpnos naujos narės, "negalinčios susimokėti už kelionę", o pats Aljansas yra kiek senamadiškas, neprisitaikęs prie naujų iššūkių pasaulyje.
Anot užsienio reikalų ministro A. Valionio, Lietuvos pajėgumas "susimokėti už kelionę" nebejotinas.
"Partijos pasirašė susitarimą ir toliau skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugos sistemos finansavimui. Augant mūsų BVP, mes tikrai įnešime ir didesnį indėlį į Aljansą, nors mes jau ir dabar mokam", – sakė A. Valionis. Anot ministro, mes jau ir dabar "susimokam už kelionę" Afganistane, Kosove ar Irake.
Kaip sakė ministras, kalbos apie NATO susilpnėjimą ar neprisitaikymą prie naujų sąlygų pasigirdo bene 1993 metais, netrukus po Sovietų Sąjungos suirimo, "geležinės uždangos" išnykimo, tačiau jos nepasiteisino, nes Aljansas, kaip ir kiekvienas gyvas kūnas, keičiasi, taikosi prie naujų sąlygų, yra stiprus ir efektyvus. Šia proga ministras pacitavo žinomą JAV rašytojo posakį: "Kalbos apie mano mirtį yra šiek tiek per ankstyvos".
"NATO yra stiprus, NATO yra rimtas Aljansas. Mes drauge su kitais Šiaurės Atlanto sutarties nariais padarysim organizaciją dar adekvatesnę realybei", – teigė A. Valionis.
Kariuomenės vadas generolas Jonas Kronkaitis Nacionaliniam radijui sakė, kad nuo šiol Lietuva turės patikimą apsaugą, tačiau pabrėžė, kad šalyje dislokuoti NATO naikintuvai nekels grėsmės kuriai nors kitai valstybei. Pasak J. Kronkaičio, Lietuvai įstojus į galingiausią pasaulyje gynybinę sistemą, kraštas turės savitą apsaugos skėtį.
Genoralas J. Kronkaitis sakė, kad "Lietuva ir toliau darys įnašą į NATO taikdariškas misijas Kosove, Irake ir Afganistane". Pasak kariuomenės vado, Lietuvos oro erdvę dabar saugos NATO naikintuvai, tačiau jie nekels grėsmės Rusijai ir kitoms valstybėms.
Narystės organizacijoje, įkurtoje 1949 metų balandžio 4 dieną Vašingtone pasirašius Šiaurės Atlanto sutartį, Lietuva siekė visą dešimtmetį.

Norą tapti NATO nare Lietuva pareiškė 1994 metų sausio pradžioje, tuometinio prezidento A.Brazausko laiške NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Worneriui (Manfredui Verneriui).
Po aštuonerių metų atkaklių pastangų 2002 metų lapkričio 21 dieną Prahoje vykusiame NATO viršūnių susitikime Lietuva buvo pakviesta prisijungti prie Šiaurės Atlanto sutarties. Asmeniškai pasveikinti Lietuvos ir kitų į NATO pakviestųjų Baltijos valstybių gyventojų į Vilnių iš Prahos buvo atvykęs galingiausios pasaulio valstybės vadovas, JAV Prezidentas G.W.Bushas.
2003 metų kovo 26 dieną Briuselyje 19-os NATO valstybių atstovai pasirašė naujų valstybių prisijungimo prie Vašingtono sutarties protokolus ir taip pradėjo jų ratifikacijos procesą. Buvo numatyta, kad jie įsigalios, kai bus ratifikuoti visose NATO valstybėse, o ratifikaciniai raštai bus deponuoti Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybėje.
Lietuvos Seimas šią sutartį ratifikavo šių metų kovo 10 dieną. Kitą dieną prezidentas Rolandas Paksas pasirašė ratifikavimo įstatymą, prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties raštą ir prašymą JAV valstybės sekretoriui deponuoti šį raštą.
Prisijungimo rašte Lietuva oficialiai įsipareigoja "sąžiningai vykdyti sutarties sąlygas ir ištikimai jų laikytis".
Jau šį penktadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis turėtų kaip lygiavertis partneris dalyvauti neformaliame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje.
Tą pačią dieną prie Aljanso būstinės Briuselyje bus iškeltos naujųjų NATO narių vėliavos.
Lietuva ketina iškilmingai paminėti įstojimą į NATO. Balandžio 2-ąją, penktadienį, kai prie NATO būstinės Briuselyje bus iškelta visateisės jos narės – Lietuvos vėliava, numatomas iškilmingas Seimo posėdis, Nepriklausomybės aikštėje bus pakeltos Lietuvos ir Šiaurės Atlanto Aljanso vėliavos. Vėliau ties parlamento rūmais prasidės karinės technikos paradas.
Į NATO pirmadienį įstojus septynioms Vidurio Rytų Europos šalims – Bulgarijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai, Rumunijai, Slovakijai ir Slovėnijai, – Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją nuo šiol sudarys 26 valstybės.
NATO įsteigta 1949 metais kaip gynybinė atsvara agresyvioms Sovietų Sąjungos užmačioms.
1948 metais penkios valstybės – Belgija, Prancūzija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Didžioji Britanija – pasirašė Briuselio sutartį, kuria įsipareigojo kurti bendrą gynybos sistemą ir stiprinti tarpvalstybinius ryšius.
1949 metų balandžio 4 dieną dvylika valstybių – Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Islandija, Italija, JAV, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija ir Prancūzija – Vašingtone pasirašė Šiaurės Atlanto sutartį, taip sukurdamos bendrą gynybos struktūrą – NATO.
1952 metais prie Aljanso prisijungė Graikija ir Turkija, 1955 metais į NATO įstojo Vokietijos Federacinė Respublika, o 1982 metais – Ispanija. NATO plėtra tęsėsi 1999 metais, kai Aljanso narėmis tapo Čekija, Lenkija ir Vengrija.
Šiaurės Atlanto sutarties preambulė skelbia: "Sutarties Šalys patvirtina savo tikėjimą Jungtinių Tautų Chartijos tikslais ir principais bei troškimą taikiai sugyventi su visomis tautomis ir visomis vyriausybėmis. Jos yra įsipareigojusios saugoti savo tautų laisvę, bendrą paveldą ir civilizaciją, grindžiamą demokratijos, asmens laisvės bei teisės viešpatavimo principais. Jos siekia didinti stabilumą ir gerovę Šiaurės Atlanto regione. Jos yra pasiryžusios suvienyti savo pastangas kolektyvinės gynybos bei taikos ir saugumo išsaugojimo labui".

Naujienos iš interneto