Liaudies menininkams bus įteikti garbingiausi Lietuvos tautodailės apdovanojimai

Liaudies menininkams bus įteikti garbingiausi Lietuvos tautodailės apdovanojimai

Liaudies meno paroda „Aukso vainikas“. Organizatorių nuotr.

Senųjų amatų tradicijas tęsiantys kūrėjai sausio 6-ąją, Trijų karalių dieną, rinksis Gelgaudiškio dvare – čia vyks respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatų paskelbimo iškilmės. Pirmųjų vietų laimėtojai – po vieną vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą – bus apdovanoti simboliniais aukso vainikais kaip geriausi 2022 metų liaudies meistrai.

Lietuvoje liaudies menas tebėra gyvas, o dabarties meistrų darbuose vis dar galima įžvelgti ryškių šimtamečių tradicijų pėdsakų. Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigti „Aukso vainiko“ apdovanojimai – svarbi liaudies menininkų šventė, kuria kasmet siekiama paskatinti ir pagerbti meistrus už jų nuopelnus liaudies meno srityje. Šiemet apdovanojimai bus surengti jau aštuonioliktą kartą.

Baigiamojoje „Aukso vainiko“ parodoje Gelgaudiškio dvare pristatyti dvidešimt aštuonių kūrėjų, geriausių savo apskričių meistrų, vertingiausi vaizdinės liaudies dailės, skulptūros, tapybos, grafikos ir taikomųjų dailės šakų bei kryždirbystės kūriniai. Sausio 6 d. 14 val. čia paaiškės, kurie konkurse dalyvaujantys autoriai pasipuoš aukso vainikais.

Per aštuoniolika metų susiformavo savitos konkurso tradicijos. Vienuose regionuose vyksta rajoninės parodos, kituose iš gausybės autorių darbų rengiamos regioninės. Vilniaus regioniniame ture buvo eksponuojama net 160-ies autorių darbai. Vilniaus regionas, kaip ir Utenos, Panevėžio, parodas rengia vis kitame savo regiono mieste. Taip su vertingiausiais tautodailės darbais gali susipažinti vis daugiau Lietuvos gyventojų, tikimasi, kad tai bus paskata į tautodailininkų gretas įsitraukti ir naujiems, jauniems liaudies meno mėgėjams.

„Ši pilnametystė – tai laikas, per kurį konkursas užaugo, nusistovėjo tam tikra jo tvarka, praėję metai leido pajusti, kuo gyvena šiandieninė Lietuvos tautodailė. Tolesnis kelias – rytojus, ateitis, nauji ieškojimai, sprendimai. O šiandien matome, kad meistrai linkę stebėti, kas ir už ką vertinamas, lygiuotis į įvertintus, juos atkartoti, atsižvelgti į tendencijas. Tad visiems linkime kūrybinės laisvės“, – sakė konkursą rengiančio Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės specialistė Asta Valiukevičienė.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.