Kuriama Laisvės kovų įamžinimo ir atminimo ilgalaikė programa

Kuriama Laisvės kovų įamžinimo ir atminimo ilgalaikė programa

Lietuvos partizanai – Laisvės premijos laureatai. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Siekiant parengti Laisvės kovų įamžinimo programą Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija inicijuoja darbo grupę, kuri artimiausius porą mėnesių dirbs prie laisvės kovų atminimo įamžinimo temos, sieks sukurti įamžinimo ir atminimo ilgalaikę programą.

„Šiuo metu turime įvairių iniciatyvų, jos kyla iš visuomenės, daug svarbių atminties įamžinimo projektų įgyvendina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, Vilniaus universitetas ir kitos institucijos, tačiau pasigendama bendro laisvės kovų įamžinimo matymo, atliepiančio šiuolaikiškumą ir gyvą istorijos pasakojimą. 2029 m. turėsime ypatingą jubiliejų, sukanka 80 metų nuo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. paskelbtos deklaracijos, todėl iš anksto ruošdamiesi jubiliejui galime parengti Laisvės kovų įamžinimo programą, kurioje visuomenė, akademinė bendruomenė, institucijos, politikai susitartų dėl laisvės kovų atminties ir įamžinimo darbų prioritetų“, – teigia komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė.

Spalio 12 d. Komisijos posėdyje dalyvavę istorikai, įvairių institucijų atstovai ir politikai sutarė, kad laisvės kovų įamžinimo ir atminimo srityje pastebimas nenuoseklumas, dauguma iniciatyvų prapuola bendrame Lietuvos politikos istorijos kontekste. Pasisakymuose buvo pabrėžta, kad pasigendama sistemiškumo, komunikacijos, tarptautinės sklaidos, jaunimo įtraukimo, visuomenę įtraukiančių leidinių ir skaitmenizavimo. Taip pat buvo išsakytas pastebėjimas, kad šiandien esame atsidūrę savotiškoje atskirties situacijoje tarp vadinamojo „fizinio“ įamžinimo klodo, pasireiškiančio paminklais, atminimo ženklais ir lentelėmis, bei jaunosios kartos, kuri turi visiškai kitokį santykį su istorija ir istorine atmintimi.

Laisvės kovų įamžinimo programos tikslas – ruošti dabarties susivokusią vertybišką visuomenę ateičiai. Vienas iš galimų šios vizijos įgyvendinimo raktų – atrasti balansą tarp valstybinių organizacijų, muziejų, kitų biudžetinių įstaigų ir visuomenės, kurioje kyla laisvės kovas įprasminančios iniciatyvos. Tačiau tam reikalinga pilnesnė ne tik visos Lietuvos istorijos matymo idėja, bet ir viso partizaninių, arba laisvės kovų, kraštovaizdžio suvokimas, naujas ir šiuolaikinei visuomenei patrauklus bei aktualus istorinis pasakojimas.

Darbo grupėje bus pakviesti dirbti Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo mokslo ir sporto ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos, Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos, jaunimo organizacijų atstovai, politikai.

lrs.lt inf., Seimo kanceliarijos nuotrauka

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.