Kazimieras Garšva. Dėl  lygių  galimybių  komplektuoti  Šalčininkų ir Vilniaus rajonų gimnazijų klases

Kazimieras Garšva. Dėl  lygių  galimybių  komplektuoti  Šalčininkų ir Vilniaus rajonų gimnazijų klases

Habil. dr. Kazimieras Garšva. A.Virvičienės nuotr.

LR  Prezidentui
LR Seimo pirmininkei
LR Ministrei Pirmininkei
LR švietimo, mokslo ir sporto ministrei

Dėl  lygių  galimybių  komplektuoti  Šalčininkų ir Vilniaus rajonų gimnazijų klases

Pietryčių Lietuvos gimnazijoms  keliami nevienodi reikalavimai komplektuoti 11, 12  ( III, IV ) klases. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš jai pavaldžių gimnazijų dėstomąja valstybine kalba 11, 12 klasėse reikalauja turėti mažiausiai po 12 mokinių, o savivaldybėms, papildomai finansuojančioms mokyklas, tose klasėse pakanka turėti iki  5, 7, 8 mokinių (Šalčininkų savivaldybės tarybos 2022-05-31 d. sprendimas Nr. PR-1107).Šalčininkų rajono savivaldybė mažakomplektėms mokykloms išlaikyti dabar papildomai skiria 1,5 mln . eurų.

Kadangi šio krašto seniūnijose būna po dvi gimnazijas  (valstybine ir nevalstybine kalba), Lietuvoje diskriminuojami kai kurių lietuviškų gimnazijų mokiniai ( pavyzdžiui, Šalčininkų r. Turgelių  „ Aistuvos“ ir kt.), kurie dėl tokios tvarkos iš negausių klasių turėtų pereiti į artimiausią nelietuvišką gimnaziją arba važinėti toli į kitas mokyklas. Abiem atvejais gimnazija, turinti ne visas klases, prarastų gimnazijos statusą.

1992 m. referendumu priėmus Lietuvos Respublikos Konstituciją, pietryčių Lietuvos gyventojai patikėjo, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba (14 str.), o valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs  (29 str.) ir atkūrė per 50 švietimo įstaigų valstybine kalba. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose dabar daugelis jų uždarytos arba turi problemų, nes priklauso Ministerijai. Bet negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai ( 7 str.). Naikinant sąlygas tęsti mokslą gyvenamojoje vietovėje, būtų naikinama motyvacija mokytis valstybine kalba.

Tai silpnintų valstybę. Pietryčių Lietuvos seniūnijos, kurios kentė  20 metų ilgesnę okupaciją nei kiti Lietuvos rajonai, dabar turinčios gimnazijas  valstybine ir nevalstybine kalba, negali staigiai prilygti  didmiesčiams ir kitiems rajonams su didesniu lietuvių skaičiumi.  Kol visų Lietuvos gimnazijų vyresnėse klasėse nebus mokoma vien valstybine kalba, kaip Latvijoje, Estijoje ir daugelyje kitų ES valstybių, prašome Konstitucijos metais nedelsiant leisti Šalčininkų ir Vilniaus rajonų gimnazijose  vyresnių klasių minimalų mokinių skaičių klasėse dauginti iš dviejų, t.y. kai žemesnėse klasėse yra daugiau mokinių, vyresnių klasių komplektams užtektų  6 mokinių. Palaikome Turgelių „Aistuvos“ gimnazijos 2022-05-30 d. prašymą Nr. D3-71 ir Talkos kalbai ir tautai 2022-06-13 d. kreipimąsi.

Pagarbiai             

Hab. dr.  Kazimieras  Garšva, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas