Emilija Algaudė BUKONTIENĖ, Uljanovo (Kraupiško) vidurinės mokyklos mokytoja

Kiekvieną birželį Kaliningrado srityje (Karaliaučiaus krašte) dirbantys lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvų mokytojai, lietuviškų ansamblių vadovai renkasi į vasaros metodinio pažinimo seminarą, kurį organizuoja Kaliningrado regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas. Kasmet jie organizuojami vis kitame Lietuvos regione. Pabuvojome Šilutėje, Šilutės rajone, Nidoje, Marijampolėje, Vilniuje, Trakuose, Kaune, Šiaulių mieste ir rajone, Utenoje. Šiemet Klaipėdoje vykusio 10-ojo seminaro tema „Bendraujančios ir bendradarbiaujančios bendruomenės Klaipėdoje“.

Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centre mus pasitiko ir visas tris viešnagės dienas globojo p. Violeta ir Mantas.

Asociacijos pirmininkas A. Bartnikas papasakojo apie asociacijos veiklą, lietuvybės puoselėjimą Karaliaučiaus krašte, organizuojamus renginius, seminarus, kurių tikslas – geriau pažinti Lietuvą ir jos regionus.

Pažiūrėjome filmą apie uostamiestį, kuris vasarą vadinamas Lietuvos sostine, įžymias jo vietas. Šeimininkai papasakojo apie Lietuvos švietimo sistemą: ikimokyklinį pedagoginį ugdymą, bendrojo lavinimo mokyklas, žinių vertinimą, popamokinę veiklą, švietimo tradicijas, rengiamas šventes.

Lietuvių kalbos mokytojų metodinio ratelio pirmininkė Rasa Kontrimienė, dirbanti rusų kalba dėstomoje mokykloje, kalbėjo apie patirties sklaidą: atviras pamokas, olimpiadas, seminarus, konferencijas, metodinių darbų parodas, keliaujančius projektus. Kadangi dirbame rusų kalba dėstomose mokyklose, buvo įdomu klausytis p. Rasos pasakojimo apie darbo patirtį. Lietuvių kalbos mokymas prasideda nuo žodžio, jį reikia išgirsti, pakartoti, išmokti. Klaipėdiečiai lietuvių kalbos mokymą perkelia į kitas erdves, kad mokiniai išgirstų daugiau lietuviškų žodžių.

Lankėmės Klaipėdos universitete, kur klausėmės doc. dr. Silvos Pocytės paskaitos apie Mažosios Lietuvos kultūrinę aplinką. Tai vienas jauniausių Lietuvos universitetų, įkurtas 1991m., netrukus švęsiantis savo 25-metį. Pranešėja papasakojo apie Klaipėdos krašto istoriją, kultūrinę socialinę raidą, švietėjus, kurių raštijos paminklais naudojamės.

Įdomu buvo klausytis apie lietuvininkų gyvenimą, jų savitumo išskirtinumą, apie tai, kas vienijo ir skyrė Didžiosios ir Mažosios Lietuvos lietuvius, skirtingą jų ekonominę aplinką. Svarbus lituanistinės raštijos centras buvo Karaliaučiaus universitetas, įkurtas 1544 metais. Žymūs to krašto kultūros, raštijos ir visuomenės veikėjai – M. Mažvydas, J. Bretkūnas, K. Donelaitis, L. Rėza, S. Rapalionis, A. Kulvietis, D. Kleinas, F. Kuršaitis, Vydūnas ir kt.

Buvo įdomu Kalvystės muziejuje, įkurtame miesto centre buvusiame šaltkalvio F. Grimo name. Pamatėme metalinius kryžius, kalvystės įrankius, dumples, pamario kraštui būdingas vėtrunges. Klausėmės p. Dionizo Varkalio pasakojimo apie baltų papuošalus, brangakmenis: deimantą, smaragdą, rubiną, safyrą (kiti brangakmenys vadinami juvelyriniais akmenimis), jų poveikį žmogui, apie senosios juvelyrikos technologijas, baltų ornamentus ir jų prasmę. Gavome dovanų po žalvarinį žiedą, kurį patys šlifavome, tada jis atrodo kaip auksinis.

Klaipėdos Parodų rūmuose apžiūrėjome ispanų tapytojo siurrealisto, gyvenusio Paryžiuje, Salvadoro Dali parodą, klausėmės pasakojimo apie jo gyvenimą ir kūrybą.

Kitą dieną susitikome su Klaipėdos miesto švietimo skyriaus specialistais, žiūrėjome filmą „Myliu Klaipėdą“ apie įžymias miesto vietas, uostą – vieną moderniausių pasaulyje.

Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė papasakojo apie Lietuvos švietimo sistemą. Švietimo skyriuje dirba 14 darbuotojų, mieste –  112 lietuvių kalbos mokytojų. Klaipėdoje yra 32 mokyklos, iš jų – 6 rusų dėstomąja kalba, H. Zudermano vokiečių mokykla, kur daugiau pamokų skirta vokiečių kalbai, ją remia vokiečiai. P. Virginija papasakojo apie edukacinių, kultūrinių ir kitų renginių programas, kryptingą meninį ugdymą, neformalųjį švietimą. Buvo įdomu klausytis p. Virginijos atliekamos L. Rėzos dainos.

Pabuvojome Karalienės Luizės jaunimo centre, kuriam balandžio mėnesį buvo suteiktas šis vardas. Direktorius papasakojo apie įdomią centro veiklą. Jį lanko 1400 vaikų, veikia 22 būreliai ir studijos. Pagrindinės centro veiklos kryptys – neformalusis švietimas, edukacinių programų vykdymas, vasaros poilsio, laisvalaikio, įvairių renginių ir dalykinių olimpiadų organizavimas. Išgirdome apie atviras jaunimo erdves, kurias lanko 400 jaunuolių, dirba 3 mokytojai. Jos skirtos jaunimo saviraiškai, kūrybai, projektams ir laisvalaikio praleidimui.

Ne tik klausėmės paskaitų, dalijomės darbo patirtimi, bet pabuvojome ir įvairiuose muziejuose.

Pilies muziejuje gidė papasakojo apie miesto vardų Klaipėda ir Memelis kilmę, miesto vystymąsi, jo istoriją. 16 -18 amžiaus poternose susipažinome su pilies raida, pamatėme senamiestyje rastus radinius, dokumentus, 17a. kostiumus, 16a. renesanso laikų auksinį žiedą su brangakmeniu, rastą Klaipėdos pilyje.

Apžiūrėjome laikrodžių muziejų, įkurtą 1984m. Tai Lietuvos Dailės muziejaus padalinys, vienas įdomiausių muziejų Rytų Europoje. Salėse pamatėme eksponuojamus saulės, vandens, ugnies, smėlio, mechaninius elektromechaninius, elektroninius ir kvarco laikrodžius. Klausėmės gidės pasakojimo apie laiko matavimo principus, laikrodžių raidą nuo senovės iki mūsų dienų, jų įvairovę, ekspoziciją, kurią sudaro 1700 įvairių laikrodžių. Muziejaus kiemelyje apžiūrėjome Saulės laikrodžių parką, kompoziciją „Saulės kelias per žvaigždyną“, Saulės laikrodį „Klaipėda ir laikas“.

Lankėmės gintaro firminėje parduotuvėje ir muziejuje „Amber Queen“. Akys raibo nuo įvairių gintaro dirbinių ir spalvų įvairovės, suvenyrų, papuošalų, puoštų auksu ir sidabru. Muziejuje galima pamatyti gintaro kambario fragmentus, retus inkliuzus, didelius gintaro gabalus. Pamatėme, kaip šlifuojamas gintaras ir surenkamos jo dulkelės.

Paskutiniąją seminaro dieną vykome į meriją. Vicemeras Artūras Šulcas papasakojo apie miestą, kur pigiausias vanduo, šiluma, jo praeitį, kai po karo visai nebeliko vietinių gyventojų. Klaipėdos savivaldybė su Kaliningrado (Karaliaučiaus) miestu pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Asociacijos pirmininkas A. Bartnikas supažindino p. vicemerą su lietuviškuoju švietimu Kaliningrado srityje (Karaliaučiaus krašte), pakvietė atvykti į sritį.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje dalyvavome edukacinėje programoje „Legendinė Klaipėdos virtuvė“. Gidė pristatė Klaipėdos kulinarinį paveldą, lietuvininkų valgius. Europoje atsiradę patiekalai labai greitai atsidurdavo Klaipėdoje. Sprendėme kryžiažodžius, ragavome lietuvininkų kafijos ir skanaus pyrago. Parsivežėme sidabrinio pyrago receptą, kurį būtinai išbandysime.

Susirinkę iš skirtingų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietų, aptarėme aktualius darbo klausimus, klausėmės asociacijos pirmininko A. Bartniko informacijos apie moksleivių vasaros poilsį, planuojamus renginius.

Maloniai nustebino Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos atstovas Karaliaučiaus kraštui Jonas Glinskis, atvykęs į Klaipėdą, apmokėjęs kelionės išlaidas, atvežęs malonias dovanėles. Nuoširdžiai dėkojame Mažosios Lietuvos lietuvių draugijai Čikagoje.

Už svetingą priėmimą, sudarytas geras sąlygas sėkmingam seminaro darbui nuoširdžiai dėkojame Klaipėdos švietimo ir kultūros centro darbuotojams, p. Violetai ir Mantui, vedėjo pavaduotojai Virginijai, Karalienės Luizės jaunimo centro direktoriui. Ačiū doc. dr. Silvai Pocytei už įdomią paskaitą. Ačiū vicemerui už priėmimą. Dėkojame lankytų muziejų darbuotojams, visiems gidams už tai, kad galėjome daug pamatyti, išgirsti ir sužinoti.

Dėkojame asociacijos pirmininkui A. Bartnikui už didžiulį darbą organizuojant seminarą. Tik jo sumanumo ir organizuotumo dėka galime geriau pažinti Lietuvą, pabuvoti įvairiose jos vietose, patirti naujų įspūdžių.