Kaipėdos krašto sugrįžimo 100-osios metinės. Dėl J. Budrio  palaikų perkėlimo  iš  Čikagos  į Klaipėdos miestą

Kaipėdos krašto sugrįžimo 100-osios metinės. Dėl J. Budrio  palaikų perkėlimo  iš  Čikagos  į Klaipėdos miestą

Klaipėdos krašto savanorių armijos vadas J. Budrys sveikina sukilėlius. 1923 mLCVA. P-6613

Virginija Jurgilevičienė, MLRT Klaipėdos krašto skyriaus valdybos narė, www.mazojilietuva.lt

Pripažindamas 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo, lėmusio šio šiaurinio Mažosios Lietuvos krašto įsiliejimą į Lietuvos valstybės sudėtį, svarbą, LR Seimas paskelbė 2023-uosius Klaipėdos krašto metais.Minėjimai, renginiai  vyks  visus 2023 metus. Garbingai  paminėti šio lemtingo įvykio 100-metį  ruošiasi ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) Klaipėdos krašto skyrius.  Jis pateikė Klaipėdos miesto savivaldybei paraišką ir buvo skirta 5 tūkstančiai eurų įamžinti paminkline lenta svarbų sukilimo rengėją Erdmoną Simonaitį ir jo bendražygį  Jokūbą Stikliorių.

MLRT Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Petras Šmitas siūlo paminklinę lentą pakabinti  ant  pastato, kuriame  gyveno Erdmonas Simonaitis. Tame pačiame name nuo 1938 metų apsigyveno  Jokūbas   Stikliorius. Todėl ant namo fasado Šaulių g. 31 turi būti  įamžinti abu iškilūs Mažosios Lietuvos  kultūros, politikos  ir visuomenės  veikėjai.  MLRTKlaipėdos krašto skyriaus narys Adomas Skiezgelas paruošė paminklinių lentų maketus. Juos pridedame. Taip pat buvo kreiptasi ir dėl 1923 metų sukilimo karinio žygio vado Jono Budrio Polovinsko paminklinės lentos pastatymo. Klaipėdos miesto savivaldybė   išskyrė  dalį pinigų šiam projektui.

Kaip iš giedraus dangaus ant   MLRTKlaipėdos krašto skyriaus papildomų darbų nukrito ilgai nesprendžiamas, jau apkalbomis aplipęs,  Sukilimo vado J. Budrio  palaikų perkėlimas  iš  Čikagos  į Klaipėdos miestą.

Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai. Klaipėda, 1923 m.LCVA. P-6601

Mažosios Lietuvos interesų gynėjas,  aktyvus šio krašto darbininkas  Vytautas Gocentas išsiuntinėjo  Lietuvos Šaulių Sąjungos Išeivijoje atstovo  Ernesto  Lukoševičiaus   prašymą  į el. paštus MLRT  pirmininkui  Vytautui  Šilui, MLRT Klaipėdos krašto skyriaus  pirmininkui  Petrui  Šmitui, Klaipėdos miestiečių draugijos  pirmininkui  Benui  Volodzkai, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“  valdybos pirmininkei  Renatai Čėsnienei, Vydūno draugijos, pirmininkei  dr. Aušrai  Martišiūtei –Linartienei ir kitiems  šio krašto mylėtojams.  Jis kvietė kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės merą Vytautą Grubliauską  dėl Klaipėdos krašto sukilimo vado Jono Polovinsko-Budrio palaikų perlaidojimo Klaipėdoje.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai, apsiginklavę MLRT pirmininko Vytauto Šilo  laišku,   pasiuntė  el. paštu Klaipėdos miesto merui   prašymą, kad jiems ir įsijungusiam Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkui  Sigitui Šamborskui  organizuotų priėmimą  dėl J. Budrio perlaidojimo.

2022 m. rugpjūčio mėn. 4d.  Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai: Jonas Lukšas, Benas Valodzka, Mindaugas Mintautas, Valė Ragauskaitė, Elena Povilaitienė  bei šio rašinio autorė kartu su Karaliaučiaus  lietuvių bendruomenės pirmininku Sigitu  Šamborskiu  bei JAV gyvenančiu  Vytautu Jurevičiumi  buvo pakviesti į mero Vytauto Grubliausko svetainę.

Pokalbis buvo  konstruktyvus ir sukėlė susitikime dalyvavusiems  teigiamas emocijas, kad  klausimas dėl perlaidojimo bus sprendžiamas.

Pirmiausia, meras pajuokavo, jog norint numarinti klausimą  reikia sudaryti darbo grupę.  Pasirodo, jam  tokia eiga netinka ir pats  nori išgirsti prašymo esmę.  Išklausęs,  jis paaiškino, jog jam reikia raštiško palikuonių sutikimo dėl perlaidojimo ir išrašo  iš testamento, kuriame Sukilimo vadas prašo būti palaidotas Klaipėdoje.  Stebime Klaipėdos miesto tarybos posėdžius  ir  žinome, kad visi teikiami klausimai Klaipėdos miesto tarybai  turi turėti aiškinamuosius raštus. Šiuo atveju artimųjų prašymas ir  ištrauka iš testamento būtų  pagrindas teikti klausimą miesto Tarybos  svarstymui ir sprendimo priėmimui.  JAV gyvenantis tautietis V. Jurevičius pažadėjo  jau ne žodinius, bet popierinius prašymus  ir priminė, jog perlaidojimą  2023metais galima numatyti bet kokią kitų metų  datą.

Klaipėdos krašto savanorių armijos paradas. Klaipėda, 1923 m. vasario 16 d.LCVA. P-6636

Taip pat buvo  aptarta  vieta, kurioje turėtų  ilsėtis garbingo lietuvio palaikai. MLRT pirmininkas V. Šilas savo rašte  siūlo Skulptūrų parke,  šalia  Sukilėlių paminklo. Tačiau nuo 1959 metų senosiose kapinėse nebelaidojama , tai neveikiančios kapinės, Klaipėdos miesto parkas.  Kitos kapinės – Smiltynėje. Jose 1932 m. palaidotas Lietuvos Respublikos atstovas Klaipėdos kraštui (vėliau Klaipėdos gubernatorius) Jonas Žilius. , kai 1922 m. rugsėjo mėn.į Klaipėdą   atvykęs Jonas Budrys sukilimo Klaipėdos krašte galimybes aptarė su J. Žiliumi kartu  dalyvaujant Erdmonui Simonaičiui Šiandien Klaipėdoje ilsisi ne tik J. Žiliaus palaikai, bet ir  nuo 1991 m. buvo perlaidotas   E. Simonaitis.  Trečias 1922 m. įvykusio Klaipėdoje  sukilimo detalių derinimo  dalyvis, Sukilimo vadas   Jonas Budrys testamente parašęs, kad norėtų būti  palaidotas  Klaipėdoje. Jis galėtų gultis,šalia tų, kurie jam  padėjo įgyvendinti svarbiausią politinį žingsnį – suorganizuoti sukilimą ir taip  sujungti Mažąją ir Didžiają Lietuvas.

Smiltynės kapinaitėse palaidotas   ne tik J. Žilius, bet  2018 metais atgulė Jūrų muziejaus direktoriaus  Aloyzo  Každailio palaikai. Kitaip sakant, tai veikiančios kapinės. Smiltynės kapinaitės gali tapti savotišku Klaipėdos miesto panteonu. Tuo labiau, kad artimųjų pageidavimas yra perlaidoti Joną Budrį kartu su žmona Regina.

Kaipėdos krašto sugrįžimo 100-osios metinės. Dėl J. Budrio  palaikų perkėlimo  iš  Čikagos  į Klaipėdos miestą

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.