Metais ir darbais pamatuotas gyvenims

Meilė Zarasų kraštui Jonui gimė dar pradžios mokykloje, nors jis gimė ir mokėsi toli nuo šio ežerų krašto. Panevėžio krašte, netoli Ramygalos. Šio vakaro metu Jonas prisiminė, kaip jis, besimokydamas pradžios mokykloje, vis žiūrėdavo į klasėje kabantį žemėlapį. Jame jį vis domino mažytis taškelis, šalia kurio buvo parašyta „Ežerėnai“. Mokytojas daug pasakojo apie tą kraštą, kad ten yra labai daug ežerų, piliakalnių ir pilkapių. Domėjimas vis kas kart didėjo. Baigęs pradžios mokslus 1939 metais Jonas su savo bendraklasiai išvyko į ekskursiją po Zarasų kraštą. Pirmoji pažintis su senoliu ąžuolu. Dar šiandien jis mena tų laikų šį susitikimą. Ąžuolas labai gražiai ir sodriai tada žaliavo, galingos ir tvirtos buvo jo šakos.

Po kelionės meilė šiam ežerų kraštui dar labiau sustiprėjo. Ir kai baigė Panevėžio krašte Ramygaloje vidurinę mokyklą. Jonas gavo pasiūlymą vykti į Zarasų kraštą, mokytojauti. Prieš šešiasdešimt šešerius metus jis atvyko į mūsų kraštą ir jis jam tapo brangiu ir mylimu. Jonas dirba Zarasų apskrities Dūkšto valsčiuje kaimo mokykloje, trejus su puse metų tarnauja armijoje. Po jos vėl sugrįžta jau savu tapusį kraštą. Vėl mokykla. Paskui persikelia dirbti gyventi į Salaką, dar vėliau į Zarasus.

Vakaro metu nė vienas kalbėtojas pabrėžė, kad žmogaus gyvenimas matuojamas ne tik metais, bet ir gražiais darbais. Jie buvo dar sykį prisiminti. Po mokytojavimo metų 1967 metais Jonas Nemanis tampa Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Zarasų skyriaus atsakinguoju sekretoriumi. Čia tada atsivėrė plačios galimybės, savo sumanymų įgyvendinimas. Jonas Nemanis renka kraštotyros medžiagą,

susitinka su gyvais istorinių įvykių liudininkais. Po tokių audringų veiklos penkių dešimtmečių malonu buvo susumuoti ir darbo rezultatus. O jie išties įspūdingi. Kraštotyros, paminklosaugos entuziastas išaiškino dešimtis naujų kultūros paveldo objektų, parengė šimtus kultūros

paveldo objektams tinkamą registrą. Ne be jo sumanymų, energijos ir iniciatyvos Zarasų krašte pastatyta 10 stogastulpių įžymiems kraštiečiams atminti jų sodybvietėse. Stogastulpiai atidengti žinomo kalbininko Kazimiero Būgos, kompozitoriaus Juozo Gruodžio, poeto Antano Vienažindžio ir kitų garsių ežerų krašto žmonių atminimui, žmonių, kurie garsina ir šiandien ežerų kraštą. Parašyta šimtai straipsnių kraštotyros, paminklosaugos klausimais šalies spaudoje.

Minėdamas savo septyniasdešimtmetį, Jonas išleido unikalų leidinį „ Zarasų rajono kultūros paminklai“, šis iliustruotas leidinys geras vadovėlis žmonėms, kurie domisi šio krašto praeitimi ir jo turtingais paminklais. Jubiliatas neslėpė, kad visi šie darbai reikalavo daug jėgų kūrybinių sumanymų, didelių pastangų ir rimto atsidavimo darbui. Tačiau tai davė ir savo rezultatus. Geriau pažinti šį turtinga praeitimi kraštą, išsaugoti neįkainojamus jo lobius ne tik šiai, bet ir ateities kartomis. Dėl to vertėjo daug dirbti, stengtis. Per tuos metus entuziastas pelnė dešimtis apdovanojimų. 1990 metais jam suteiktas Garbės kraštotyrininko vardas. Tuomet jam įteiktas Lietuvos kultūros žymūno ženklas. 2008 metais M.K.Čiurlionio fondas už indėlį į tautos savasties lobyną; tiriant, saugant ir populiarinant Zarasų krašto paminklus, istorinę praeitį ir iškilių tėvynainių biografijas nepailstamam entuziastui suteikė Zarasų krašto šviesuolio vardą. Džiugu, kad vakaro metu jubiliatas prisipažino, kad jo metų našta nebaugina. Ir dabar išsaugotas jaunatviškas veržlumas, darbštumas ir darbingumas. Jis ir šiandien kupinas kūrybinių sumanymų.

Visai neseniniai spaudai Jonas Nemanis parengė leidinį apie 1944 metų Antazavės Šilo mūšį. Dienos šviesos laukia ir jo „Zarasų rajono senosios kaimų kapinės“. Daug darbo ir kruopštumo pareikalavo parengti leidiniai „Pirmojo ir antrojo pasaulinių karų vokiečių ir rusų karių kapinės Zarasų rajone“ ir „Zarasų rajono mažoji liaudies architektūra“.

Apie šventės kaltininko darbą, veiklą ir planus kalbėjo rašytojas ir kraštotyrininkas Vytautas Indrašius. Vakaro vedėjas Zarasų krašto muziejaus darbuotojas Vasilijus Trusovas. Ypatinga vakaro dalimi tapo Zarasų rajono savivaldybės mero Nikolajaus Gusevo sveikinimas. Jis perskaitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus sveikinimas. Jame gražūs padėkos žodžiai, sveikinime pabrėžiamas neįkainojamas Jono Nemanio indėlis. „Savo kojomis apkeliautas visas Zarasų kraštas, aprašyti 45 dvarai, suregistruotos ir pažymėtos 105 senosios (neveikiančios) kaimų kapinaitės, išaiškinti 25 nauji kultūros pave

ldo objektai. Dar prieš du dešimtmečius išleidote knygą „Zarasų rajono kultūros paveldas“. Už tuos darbus net šalies mastu esate paskelbtas „Garbės kraštotyrininku“, pažymėtas Zarasų meno ir kultūros premija. Vyriausybės vardu nuoširdžiai sveikinu su 90-uoju gimtadieniu. Tie prasmingai praleisti bei žmonėms atiduoti metai – Jūsų turtas, tapęs ir Zarasų krašto istorija“.

Padėkos žodžius Garbės kraštotyrininkui išsakė rajono savivaldybės meras Arvydas Steponavičius, savivaldybės administracijos direktorius Ramūnas Keršys, jo pavaduotoja Aušra Lamanauskienė. Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Dumbrava prisiminė Joną Nemanį kaip pareigingą darbuotoją, drąsiai ir atkakliai siekiantį savojo tikslo.

Renginio dieną muziejuje šurmuliavo daugybė Joną Nemanį pasveikinti susirinkusių žmonių. Jie jubiliatą apibėrė ryškiaspalvėmis gėlėmis, padėkų raštais, suvenyrais. Žymų zarasietį sveikino Viešosios bibliotekos direktorė Danutė Karlienė, jo pavaduotoja Jolanta Lemantauskienė, savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Šukštulienė, vyriausioji specialistė Jelena Subotina, Zarasų krašto muziejaus direktorė Ilona Vaitkevičienė, Zarasų kultūros centro vyriausioji etnografė Rimutė Vitaitė. Visi džiaugėsi, kad Zarasai turi tokią nuostabią asmenybę. Šventėje koncertavo koncertavo bardas Karolis Špinkis.

Sužinojo vakaro dalyviai ir apie naujausius krašto tyrinėtojo planus. Dar nežada šis darbštus žmogus palikti savo triūso, kuris tapo ir jo pašaukimu. Tik jo dėka sukaupta mūsų krašte neįkainojami lobiai, kurias gali pasidžiaugti ne kiekvienas rajonas ar vietovė. Jonas Nemanis jau seniai pastatė rašytinį paminklą Zarasų kraštui. Jį tik reikia gerbti, mylėti ir puoselėti. Ir šiandien Jonas Nemanis jaunas savo siela, solidu amžiumi ir labai turtingas savo darbais.

Petras IVANOVAS

Autoriaus nuotr.