J. Vercinkevičiui įteikta Stasio Lozoraičio (žurnalistinė) premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“

J. Vercinkevičiui  įteikta Stasio Lozoraičio (žurnalistinė) premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“

Stasio Lozoraičio premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ laureatas Juozas Vercinkevičius, LŽD pirmininkė Skirmantė Javaitytė, režisierius Virgilijus Kubilius, premijos mecenatas Kazys Starkevičius. A.Virvičienės foto.

Gegužės 7 d., šeštadienį, istorinėje LR Prezidentūroje Kaune įvyko Stasio Lozoraičio premijos „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ teikimas už 2020 metus (pernai atidėtas dėl karantino). 23-asis premijos laureatas Juozas Vercinkevičius pagerbtas už ilgametį ir nuoseklų darbą istorinės žurnalistikos srityje. Ilgametis šios premijos mecenatas yra ūkininkas, Seimo narys Kazys Starkevičius ir jo šeima.

Aukščiausias Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) skiriamas apdovanojimas už žurnalistinę veiklą – Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ teikiama už atitinkančią LŽD propaguojamus principus žurnalistų kūrybą. Šis apdovanojimas gali būti skiriamas už aktualiausius ir ryškiausius spaudoje, radijuje, televizijoje ar internetinėje žiniasklaidoje paskelbtus žurnalistų kūrinius; už vertingą ilgametę žurnalistinę veiklą.

A.Virvičienės foto

Ši premija įsteigta daugiau nei prieš du dešimtmečius, t. y. 1998-aisiais, tuometinės LŽD Centro valdybos pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva, siekiant pagerbti diplomato ir politiko Stasio Lozoraičio atminimą. Premijos laureatais jau yra tapę Nijolė Baužytė, Vaidotas Žukas, Kazys Požėra, Leonas Peleckis-Kaktavičius, Viktoras Alekna, Roma Grinbergienė (po mirties), kun. Vaclovas Aliulis, Liudvika Pociūnienė, Vanda Ibianska, Antanas Seikalis, Julius Sasnauskas, Edmundas Simanaitis, Andrius Navickas, Zenonas Mikalauskas, Marytė Kontrimaitė, Kastantas Lukėnas, Vitalijus Karakorskis, Arnoldas Aleksandravičius, Domantas Vildžiūnas (po mirties), prof. dr. Liudas Mažylis, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius ir Marija Šaknienė (2019 m. buvo du laureatai), Gražina Viktorija Petrošienė.

Juozas Vercinkevičius kartu su pirmąja S. Lozoraičio premijos laureate televizijos žurnaliste Nijole Baužyte. A.Virvičienės foto

Šeštadienį visus susirinkusius pasveikino žurnalistas, režisierius Virgilijus Kubilius, kuris pasidžiaugė, kad premija yra įteikiama tokią ypatingą dieną – gegužės 7-ąją, kuomet minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: „Šių dienų pasaulio įvykių akistatoje matome, kokį milžinišką vaid­menį atlieka mūsų profesijos atstovai. Dalis tų, kurie tarnauja diktatūrai, pajėgia nuzombinti ištisą tautą.“ Taip pat renginio pradžioje buvo prisiminti ir jau anapilin iškeliavę kolegos, LŽD nariai: Šarūnas Valentinavičius, Bernardas Šaknys, Antanas Seikalis. Jų ir žuvusiųjų atminimas Ukrainoje buvo pagerbtas tylos minute.

Juozas Vercinkevičius kartu su LŽD pirmininke Skirmante Javaityte. A.Virvičienės foto

LŽD pirmininkė Skirmantė Javaitytė priminė, kad tądien švęsti yra ne viena proga – tai S. Lozoraičio premijos įteikimas, minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena bei prisimenamas LŽD atkūrimo 30-metis –
pernai gruodžio 21 d. sukako 30 metų. Pastarąją šventę taip pat pasiglemžė pandemija. Primename, kad LŽD buvo atkurta 1991 m. gruodžio 21 d. Ši organizacija yra 1922 m. įsteigtos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos, 1930 m. reorganizuotos į Lietuvių žurnalistų sąjungą ir 1940 m. likviduotos, teisių paveldėtoja, tęsianti jos veiklą, etines bei organizacines nuostatas.

S. Lozoraičio premijos vertinimo komisijos pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė. A.Virvičienės foto

Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune sveikinimo žodį tarė S. Lozoraičio premijos vertinimo komisijos pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė, kuri sveikino kolegas ir profesinės šventės proga. „Be kalbos, knygos, spaudos, nežinia, kur būtų lietuvių tauta. Susivieniję Lietuvos žurnalistai kovojančiai Ukrainai ukrainiečių kalba išleido laikraštį „Ми з України!“ (liet. „Mes iš Ukrainos!“), kuris kaip ir knygnešystės laikais keliaus į Ukrainą –
į tolimiausius jos kampelius. Reikia pasidžiaugti, kad sugebame tokiomis progomis susivienyti, –
kalbėjo G. V. Petrošienė.

Taip pat jai džiugu, kad pagaliau buvo galima įteikti premiją, kuri buvo paskirta dar 2021 m. sausio 5 d., bet dėl COVID-19 pandemijos atidėta, Juozui Vercinkevičiui, kurio kandidatūrai buvo pritarta vieningai. – Man nepaprastai malonu, kad Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“ (dabar – žurnalas) ištvėrė ilgus, sunkius laikus, įveikęs nemažai bėdų. Ir čia visus sužavėjo Juozo sugebėjimas išlipti iš tų krizių, nepaleisti redakcijos vairo, o 2020 m. laikraštis „Voruta“ virto labai gražiu, solidžiu žurnalu.“ Taip pat G. V. Petrošienė perdavė ir kardinolo Sigito Tamkevičiaus sveikinimą laureatui. Gerbiamasis Ganytojas negalėjo atvykti į iškilmingą ceremoniją, bet džiaugiasi Juozo Vercinkevičiaus darbu, pasiekimais.

Premijos mecenatas ūkininkas, Seimo narys Kazys Starkevičius. A.Virvičienės foto

Vilties Prezidento Stasio Lozoraičio premiją jau daug metų mecenuoja ūkininkas, Seimo narys Kazys Starkevičius su šeima. Jis pasveikino laureatą, įteikdamas jam 1 000 Eur premiją, linkėjo jam sėkmės nelengvame, bet reikšmingame darbe.

Sveikinimai ir padėka mecenato Kazio Starkevičiaus žmonai Rasai Starkevičienei. A.Virvičienės foto

Čia verta pabrėžti, kad K. Starkevičius yra sutikęs mecenuoti ir dar vieną premiją „Vilties Laisvės“. 2020 m. ją įsteigė LŽD ir Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) Baltarusijos žurnalistams, kurie nukentėjo nuo režimo represijų, vykdydami savo profesinę pareigą. Pernai gruodžio 10 d. premija buvo įteikta Baltarusijos žurnalistui Andrejui Aleksandrovui.

LŽS Kauno skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis. A.Virvičienės foto

Šeštadienį Stasio Lozoraičio premijos įteikimo proga pasveikinti laureato Juozo Vercinkevičiaus ir palinkėti jam viso ko geriausio atėjo ir LŽS Kauno skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis. Jis kartu yra ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininkas, tad akcentavo, kokia svarbi šiais laikais laikraščiams, žurnalams, nišiniams leidiniams yra valstybės parama, be jos būtų labai sunku išsilaikyti, o kai kuriems ir neįmanoma. 

Gražių sveikinimo žodžių laureatui negailėjo ir LŽD Vilniaus skyriaus pirmininkė Sofija Daubaraitė, linkėjusi „Vorutai“ gyvuoti dar ilgus metus. A.Virvičienės foto

Pirmoji S. Lozoraičio premijos laureatė Nijolė Baužytė. A.Virvičienės foto

Į renginį atvyko ir pirmoji S. Lozoraičio premijos laureatė Nijolė Baužytė. Ji daugumai Lietuvos žiūrovų žinoma iš legendinės LRT laidos „Mūsų miesteliai“. „Kiek daug leidinių yra užgesę nepriklausomoje Lietuvoje. Man smagu, kad vienintelis istorijos laikraštis, o dabar žurnalas „Voruta“, išsilaikė per visas audras. Mano šeimoje niekada nenutrūko jo prenumerata. Nei vienas numeris nėra prarastas. Visi yra išsaugoti, – susirinkusiesiems kalbėjo N. Baužytė. – Mano senelis buvo knygnešys ir mano tėvelis neleisdavo suplėšyti jokio laikraščio. Ir kai Vilniaus universitete sudegė tarybinės spaudos skyrius, iš mūsų namų buvo išvežti du sunkvežimiai laikraščių. Ir dabar mano tėvas įrašytas į bibliotekos fundatorių sąrašą.“

„Vorutos“ laikraštis, pabrėžė N. Baužytė, visada rašė apie jos šeimą: apie senelį knygnešį Karolį Baužį, apie kun. Zenoną Baužį, apie seserį žurnalistę ir knygų autorę Jūrą Mariją Baužytę-Štikelienę.“ Buvo daug publikacijų, skirtų Baužių šeimai, tačiau nepaminėta liko N. Baužytės sesuo Julijona Danutė Baginskienė. Štai todėl pirmoji premijos laureatė šiųmetiniam nominantui įteikė sesers pieštą paveikslą.

Juozas Vercinkevičius. A.Virvičienės foto

Galiausiai žodis buvo suteiktas pačiam premijos laureatui, UAB „Trakų žemė“ direktoriui-vyr. redaktoriui, VšĮ „Vorutos“ fondo leidėjui, steigėjui ir vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui, kuris padėkojo už parodytą jam pagarbą: „Džiugu, kad esame susirinkę istorinėje LR Prezidentūroje, kuri susijusi ir su visa Lietuvos valstybės istorija, tarp jų ir Trakais.“ Taip pat jis keliais žodžiais prisiminė, kas 1988 m. ragino jį pradėti leisti laikraštį „Vorutą“, kas jį kūrė. Tai, žinoma, akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius, akad. prof. habil. dr. Antanas Tyla, habil. dr. Kazimieras Garšva ir kt., tarp kurių yra ir dvasininkų: kun. Jonas Kaušyla, mons. Vytautas Pranciškus Rūkas (VšĮ „Vorutos“ fondas leidžia jau antrą knygą apie jį), kun. Jonas Vaitonis, kun. Romualdas Šalčiūnas, prel. kun. Jonas Jonys, vysk. Juozas Matulaitis, kun. Valentinas Virvičius, vysk. Juozas Tunaitis ir daugelis kt.

Habil. dr. Kazimieras Garšva. A.Virvičienės foto

Juozas Vercinkevičius taip pat jau daugiau kaip tris dešimtmečius leidžia ir Trakų rajono laikraštį „Trakų žemė“, kuris buvo įsteigtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Trakų rajono tarybos nutarimu 1988 m. rugsėjo 14 d. „Vorutos“ žurnalas ir „Trakų žemės“ laikraštis daug bendradarbiauja su habil. dr. Kazimieru Garšva, tad kalbininkas atvyko į renginį pasveikinti premijos laureato. Taip pat su susirinkusiaisiais pasidalijo įžvalgomis apie kalbinę padėtį Rytų Lietuvoje bei negailėjo kritikos valdžiai, įteisinusiai „x“, „w“ ir „q“ raides asmens dokumentuose, aiškiai nurodydamas, kokių neigiamų pasekmių mes galime sulaukti.

Dr. Martynas Purvinas. A.Virvičienės foto

Lietuvos istorijos žurnalas „Voruta“ daug dėmesio skiria valstybės istorijos, kultūros, paveldo populiarinimui. Vienas iš leidinyje dažnai esančių publikacijų autorių dr. Martynas Purvinas dėkojo Juozui Vercinkevičiui už tai, kad jis ne tik daugybę metų užsiima Pietryčių ir Rytų Lietuvos skauduliais, bet nepamiršta ir Mažosios Lietuvos praeities, kuri yra labai svarbi mūsų istorijai. „Spaudos draudimo laikotarpiu Mažoji Lietuva buvo glaudžiai susijusi su knygnešiais. Ten buvo spausdinama ir iš ten gabenama spauda“, – aiškino dr. M. Purvinas.

Juozas Vercinkevičius už savo ilgametę žurnalistinę profesinę veiklą yra pelnęs daugybę apdovanojimų. 2012 m. jam buvo skirta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko premija už Lietuvos Nepriklausomybės stiprinimą, laisvės idėjų platinimą, valstybės istorijos garsinimą. Šią premiją įsteigė JAV gyvenantis signataro D. Malinausko vaikaitis Tadas Stomma su žmona Jadvyga ir signataro giminaitis gydytojas Viktoras Jencius-Butautas su žmona Žiedūna. Pastarasis atvyko pasveikinti laureato ir perduoti linkėjimų nuo savo giminių Stommų ir Eidukonių, gyvenančių už Atlanto.

Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko giminaitis gydytojas Viktoras Jencius-Butautas. A.Virvičienės foto

Ceremonijai baigiantis keturiems LŽD nariams – Nijolei Baužytei, Antanui Algirdui Pociui, Kaziui Napaleonui Kitkauskui, Antanui Seikaliui (po mirties) – buvo įteikti garbės apdovanojimai.

Už aktyvią žurnalistinę veiklą taip pat buvo padėkota LŽD Kauno skyriaus nariui, pirmininkės pavaduotojui Aurelijui Antanui Noruševičiui, kuris išleido knygą apie partizaninę kovą, apie gimtąjį Viduklės kraštą. A.Virvičienės foto

Taip pat už aktyvią veiklą, kūrybingus metus pagerbtas LŽD Vilniaus skyriaus narys Ruslan Arutiunian, kuris suorganizavo daug gražių renginių, pristatydamas LŽD narės a. a. Marytės Kontrimaitės šeimos rūpesčiu išleistą knygą. A.Virvičienės foto

Renginio pabaigoje laureatui didžiausios sėkmės linkėjo ir savo knygą „Ilgesio paukščiai“ padovanojo Saulutė Genovaitė Markauskaitė. A.Virvičienės foto

Iškilmingoje ceremonijoje skambėjo ne tik sveikinimo žodžiai laureatui, mintys, pamąstymai apie šių dienų aktualijas ir iškylančias problemas, bet taip pat visų širdis suvirpo ir lietuvių poetų eilės, sklidusios iš Olitos Dautartaitės lūpų. Po to visi įsiamžino bendroje nuotraukoje.

Olita Dautartaitė. A.Virvičienės foto

Bendra nuotrauka atminimui. A.Virvičienės foto

Dr. Martynas Purvinas, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos (MLE) rengėjas, senųjų kaimų, urbanistikos ir kraštovaizdžio tyrėjas, architektas ir Irena Tumavičiūtė, lietuvių germanistė, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėja ir propaguotoja, vertėja.

Aušros Virvičienės nuotr.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.

Susiję straipsniai