Vilma RIABOVIENĖ, Vilniaus „Ryto“ progimnazijos istorijos mokytoja ekspertė, projekto koordinatorė
LMNŠC pilietinio ugdymo skyrius jau ketvirtus metus iš eilės organizuoja konkursą šalies mokykloms. Kasmet keičiasi dalyvaujančių mokyklų sudėtis, temos, mokiniai. Šiemet konkurso tema ypač suintrigavo. Siūlyta panagrinėti Lietuvos istorijos temas 1918–1954 metų laikotarpyje. Prisiminti LR prezidentus, jų veiklą, nuopelnus. Vilniaus „Ryto“ progimnazijos 8 klasės mokinių kūrybinė grupė 8a kl. mokinė K. Vasilevskytė ir 8c klasės mokiniai B. Didžiokas, A. Ivanovskis, S. Krikščiūnas, R. Kandratovich, K. Rancevaitė, E. Titova pasirinko temą: „Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos pėdsakais“.
Taip pat skaitykite
Nedvejodami pasirinkome Antaną Smetoną.
Kodėl?
Nusprendėme, jog A. Smetona labiausiai susijęs su Vilniumi, todėl skaitėme, lankėme vietas, susijusias su šia asmenybe, mėginome atsakyti į klausimą: Kas buvo A. Smetona? Žinome, jog tai buvo pirmasis ėjęs pareigas (tai mums pabrėžė Signatarų namuose Vilniuje) Lietuvos Valstybės Prezidentas. Kilęs iš didelės šeimos, išsilavinęs, mokėjęs kelias kalbas, visada turėjęs savo nuomonę, tačiau ir labai prieštaringa asmenybė.
Neišdildomą įspūdį paliko apsilankymas Siesikų miesteyje Ukmergės rajone, kur apkabinome prezidento A. Smetonos 1930 m. sodintą ąžuoliuką, augantį iki šiol, nulenkėme galvas prie Nepriklausomybės kovų paminklo, kur įrašyti žodžiai:
1918–1928
LAIMINGA
TAUTA
KURIOS VIEŠPATS
YRA JOS
DIEVAS
Aplankėme prezidento A. Smetonos gimtinę ir dvarą Ukmergės rajone. Viskas pakerėjo grožiu, sutvarkyta aplinka, įdomiu pasakojimu apie A. Smetoną. Tarsi pasijutome, jog visi einame tuo pačia Beržų alėja, kuria vaikščiojo ir Prezidentas ir jo svečiai.
Užugiryje, jo dvare Ukmergės rajone išgirdome labai įdomų pasakojimą apie Prezidentą A. Smetoną, kurį mums puikiai perteikė Ukmergės A. Smetonos dvaro muziejaus darbuotoja Daiva Misiukienė, kuriai be galo dėkingi. Dvaras, kuris šiuo metu puikiai sutvarkytas, įrengti kambariai, vyksta edukaciniai užsiėmimai. Muziejininkės Daivos dėka galėjome prisiliesti prie eksponatų, žiūrėti filmuotą medžiagą, išklausyti pasakojimą, suvokti, koks vis tik buvo prezidentas, kokie buvo jo ir jo žmonos pomėgiai, kaip susiklostė jo šeimos likimas. Į istoriją pažvelgėme kiek kitokiu kampu-per pažinimą. Smagu buvo aplankyti ir jo tėvų sodybą Užulėnio kaime, kur jis praleido savo vaikystę kurią šiuo metu mena tvora, išlikęs šulinys, sodybos maketas ir paminklas, kuriame užrašyta, kad A. Smetona buvo 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signataras. O vien ko verta mokykla, kuri pastatyta 1936 metais taip pat prezidento rūpesčiu. Šiuo metu joje veikia Ukmergės kraštotyros muziejaus filialas. Mokinių nebėra, tačiau joje įrengta edukacinė klasė, muziejus, kuris supažindina su šio krašto papročiais, tradicijomis, verslais, ir ji tebealsuoja prezidento A. Smetonos dvasia.
Domėdamiesi A. Smetonos asmenybe, jo nuveiktais darbais, skaitėme, domėjomės jo veikla Vilniuje, lankėme vietose, kurios susijusios su prezidento A. Smetonos asmenybe.
Norėdami plačiau sužinoti apie A. Smetonos asmenybę apsilankėme ir Signatarų namuose Vilniuje. Signatarų namai turi savo istoriją. Čia kambarius nuomavosi Draugija nusikaltėliams dėl karo šelpti, kurios pirmininku buvo A. Smetona, šiuose namuose dirbo Lietuvos patriarchas J. Basanavičius, čia įkurtas ir A. Smetonos kabinetas, pagaliau čia galime rasti ir 1918 metų vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto kopiją.
Lankydamiesi Signatarų namuose, išklausėme gidės Rasos pasakojimą apie A. Smetonos veiklą Vilniuje, darbą šiuose namuose. Mus supažindino su pagrindinėmis vietomis, kuriose yra asmeniški prezidento daiktai, kambariu, kuriame buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomos valstybės aktas, pateikė asmenybės vertinimą. Buvo labai įdomu.
Nufotografavome vietas, kuriose lankėsi, dirbo, gyveno A. Smetona. Gal ir neradome absoliučiai visų, tačiau manome, jog daugumą iš jų – tikrai. Ir nusprendėme, jog A. Smetona – tikrai išskirtinė asmenybė Lietuvos istorijoje.
Mokiniai ne tik susipažino su pirmojo respublikos prezidento asmenybe, bet rašė savo įspūdžius, savaip interpretavo ir kai buvome pakviesti į baigiamąjį renginį Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune, tikrai neslėpėme susijaudinimo. Mokinių darbas įvertintas II vieta šalies mastu, jie apdovanoti LMNŠC Padėkomis, asmeniniais prizais, o projekto vadovė istorijos mokytoja Padėka už prizininkų parengimą. Puiki komanda, puikūs rezultatai. Visiems linkiu tolimesnės sėkmės.
Taip, tai mūsų istorijos dalis, mūsų tautinio identiteto dalis ir jaunoji karta turi besąlygiškai žinoti, pažinti visus Lietuvos Respublikos prezidentus – savo savastimi, ieškodami ir atrasdami, vadovaudamiesi prezidento A. Smetonos credo: Kas nori paaiškinimų, tas ieško.
Dėkojame LMNŠC pilietinio ugdymo skyriaus metodininkei Aušrai Žemaitytei, Istorinei LR Prezidentūrai Kaune bei kitiems partneriams už puikiai organizuotą renginį.
Prezidento Antano Smetonos atminimo įamžinimas Vilniuje
Norėdami plačiau sužinoti apie A. Smetonos asmenybę apsilankėme ir Signatarų namuose Vilniuje. Signatarų namai turi savo istoriją. Čia kambarius nuomavosi Draugija nusikaltėliams dėl karo šelpti, kurios pirmininku buvo A. Smetona, šiuose namuose dirbo Lietuvos patriarchas J. Basanavičius, čia įkurtas ir A. Smetonos kabinetas, pagaliau čia galime rasti ir 1918 metų vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto kopiją bei 1990 metų Kovo 11-osios signatarų parašus (tik deja, ne visų). Šiame name šaltame kambaryje 1918 m. vasario 16 d. esant pakankamai įtemtai politinei situacijai, buvo paskelbtas Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo aktas, kurio, deja, originalo neturime iki šiol. Profesorius A. Eidintas iškelia kelias Akto dingimo aplinkybes. Kokias versijas beturėtume, tikrojo Akto neturime, pasikliaujame tik jo kopija. Džiaugiamės nors tuo, kad aktas 1919 m. vasario 19 d. buvo išspausdintas Lietuvos aide, kurio redaktoriumi nurodomas A. Smetona. Bet kokiu atveju, A. Smetonos vaidmuo 1918 m. ir 1940 m. yra išskirtinis. Ne visi sutiko ir iki šiol sutinka su jo nuomone, įvairiai vertina jo asmenybę, tačiau jo indėlis kuriant Lietuvos valstybingumą, vienareikšmiškai pakankamai didelis.
Vilniečiams jis žinomas dėl kelių priežasčių:
- Jo veikla susijusi su 1905 m. Vilniaus Didžiuoju seimu ir Lietuvių konferencija, susirinkusia 1917 m. rugsėjo 18-22 d. (rusų dramos teatre).
- 1902 m. Vilniuje jis pradėjo verstis advokato praktika, 1903–1915 m. dirbo Vilniaus Žemės ūkio banke.
- 1907-1913 m. redagavo „Vilties” laikraštį, 1914-1915 m. – „Vairo” žurnalą. Redagavo „Lietuvos ūkininką”, bendradarbiavo „Vilniaus žiniose”.
- Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti (pasirodo, jog ši draugija nuomavo patalpas dabartiniuose Signatarų namuose (tai buvo atskiras trijų kambarių butas). 1914 m. lapkričio 27 d. buvo įregistruoti šios draugijos įstatai.
- Lietuvos 1918 metų vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signataras. Nepriklausomybės aktas pasirašytas name Pilies g. 26 (anksčiau Didžioji g. K. Štralio namuose).
- Šiame rusų dramos teatro pastate 1917 m. rugsėjo 18-22 d. posėdžiavo Lietuvių konferencija, kuri išrinko Lietuvos Tarybą, kuriai vadovavo Antanas Smetona ir Jonas Basanavičius. Tarybai buvo patikėtas visos Lietuvos įgaliojimas – siekti Lietuvos nepriklausomybės.
Elenos Titovos nuotr.
