„Vorutos” leidykla išleido Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios, pastatytos 1409 metais ir funduotos Vytauto Didžiojo, kalendorių 2008 metams.
Kalendoriaus tekstai išspausdinti lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis. Tai yra pirmas atvejis kai Trakų. bažnyčios kalendorius leidžiamas trimis kalbomis.
Kalendorius pradedamas kardinolo, Vilniaus arkivyskupo metropolito Audriaus Juozo Bačkio nuotrauka.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos vicepirmininkas, bažn. t. dr. teol. lic., Šventosios Romos Bažnyčios kardinolas gimė 1937 m. vasario 1 d. Kaune Lietuvos diplomato dr. Stasio Antano Bačkio ir mokytojos Onos Galvydaitės – Bačkienės šeimoje. Buvo antrasis sūnus.
1938 m. šeima išvyko į Paryžių. Ten A. J. Bačkis baigė katalikų gimnaziją ir įstojo į Paryžiaus kunigų seminariją. 1957 m. persikėlė į šv. Kazimiero lietuvių kolegiją Romoje. 1961 m. įšventintas kunigu. 1988 m. popiežius Jonas Paulius II jį konsekravo vyskupu. 1991 m. popiežius įkūrė Vilniaus bažnytinę provinciją, A. J. Bačkį paskirdamas Vilniaus arkivyskupu metropolitu.
2000 m. paskirtas Šventosios Romos Bažnyčios kardinolu.
Publikuojama nuotrauka su Stebuklinguoju Trakų Švč. Mergelės Marijos Su Kūdikiu, Lietuvos Globėjos Paveikslu (XV – XVI). Tai atvaizdas Trakų parapinės bažnyčios Didžiajame altoriuje esančio, vieno seniausio, pirmojo auksinėmis raidėmis popiežiaus karūnomis vainikuoto, Dievo Motinos LDK, paprastai vadinamas Trakų Marija. Legenda teigia, jog paveikslą Vytautui padovanojo Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas.
Kalendorių labai puošia monstranciją. Ją 1751 m. nukaldino Vilniaus auksakalys Johanas Lary. Tai viena gražiausių išlikusių barokinių monstrancijų Lietuvoje. Jos glorija dekoruota papuošalais, viršutinėje dalyje – dvigalvis erelis, nusagstytas brangakmeniais. Gloriją prilaiko arkangelas. Tokia kompozicija būdinga Augsburgo monstrancijoms. Monstrancijos pėdoje iškalstytas Trakų Marijos atvaizdas primena, jog šis kūrinys skirtas būtent Trakų bažnyčiai.
Didelės istorinės vertės ir Vilniaus vyskupo Motiejaus portretas, kurio autorius nežinomas. Nutapytas XVII a. Kūrinys priklausė Vilniaus mokslo bičiulių draugijos muziejaus kolekcijai. Vilniuje gimęs vyskupas studijavo Prahoje. 1417 m. paskirtas pirmuoju Žemaičių vyskupu. Gali būti tapatinamas su kanauninku Motiejumi iš Trakų, todėl kartais vadinamas Trakiškiu.
Unikali nuotrauka, kurioje užfiksuoti Trakų bernardinų vienuolyno (XVII a.) griuvėsiai. Nuotrauka daryta 1960 m. Nors griuvėsiai ir apirę, tačiau ne tiek, kad vienuolyno nebūtų buvę galima atstatyti. Deja, sovietmečiu jie buvo visai nugriauti.
Didžiausias bažnyčios turtas – aukso karūnos. Visos keturios yra pateikiamos kalendoriuje.
Stebuklingojo Trakų Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu, Lietuvos globėjo, paveikslo (XV – XVI a.) 1718 m. rugsėjo 4 d. karūnuoto popiežiaus Klemenso XI, karūna.
Stebuklingojo Trakų Dievo Motinos paveikslo Vaikelio Jėzaus karūna XVII a.
Trakų parapinėje bažnyčioje yra ir dvi Stebuklingojo Trakų Dievo Motinos paveikslo vainikavimo ceremonijos karūnos.
Popiežiui Klemensui XI leidus, 1718 m. rugsėjo 4 d. ant Trakų Dievo Motinos paveikslo buvo uždėtos dvi prabangios karūnos ir po šios ceremonijos paveikslas oficialiai paskelbtas stebuklingu. Tai vaikelio Jėzaus karūna ir Marijos paveikslo karūna.
Karūnos auksinės, gausiai nusagstytos brangakmeniais. Po vainikavimo ceremonijos šios karūnos neliko ant paveikslo, o buvo saugomos Trakų bažnyčios lobyne. Paveikslo vainikavimu rūpinosi ir pačioje ceremonijoje dalyvavo Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis, prieš tai buvęs Trakų klebonas.
Kaip ir 2007 metų kalendoriuje, gruodžio mėnesio puslapyje spausdinama Trakų rajono savivaldybės tarybos narių su mons. Vytautu Prancišku Rūku ir klebonu dekanu Valdu Girdžiušu nuotrauka.
Kalendoriaus sudarytojai – Dana Buinickaite ir Juozas Vercinkevičius. Tekstus parašė dr. Rūta Vitkauskienė. Kalendoriaus dailininkas Romas Dubonis
Kalendoriuje išspausdinti ir kai kurių Trakų įmonių logotipai, kurie irgi turi išliekamąją vertę.
