Lietuvos archyvų departamentas ir Lietuvos ypatingasis archyvas neseniai išleido dokumentų rinkinį „Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė (1945-1950 m.)“. Knygos išleidimą parėmė Polybijaus fondas, vadovaujamas dr. Tomo Remeikio (JAV). Rinkinyje skelbiama 230 Tigro rinktinės ir Vytauto apygardos štabo dokumentų, saugomų daugiausia Lietuvos ypatingajame archyve. Dauguma publikuojamų dokumentų pusšimtį metų išbuvo žemėje užkastame bidone,– 1999 m. vasarą jį atsitiktinai užkabino ir išvertė Adutiškio girioje dirbęs kelininkų buldozeris.
1944–1952 metais gyvavusi Tigro rinktinė 1944 m. spalio–gruodžio mėn. kūrėsi kaip visus Švenčionių ir Utenos apskričių partizanus telkiantis junginys; vis dėlto ji laikytina vienintele pokario Lietuvoje Vilniaus krašto partizanų rinktine, mat nuo 1945 m. rudens ją sudarė vien 1919-1939 m. Lenkijos okupuotos Lietuvos dalies gyventojai. Rinktinė veikė daugiausia Švenčionių apskrityje ir kai kuriuose gretimuose Baltarusijos SSR rajonuose (iki 1945 m. gegužės – dar ir Utenos aps.). Kurį laiką tai buvo didžiausias Lietuvoje rinktinės tipo partizanų junginys. Dėl nedidelio Lietuvos archyvuose išlikusių autentiškų Tigro rinktinės štabo dokumentų skaičiaus šios vienos pirmųjų pokario partizanų rinktinių istorija ilgai buvo tikra Lietuvos partizanų sąjūdžio istorijos „baltoji dėmė“. Rinktinės istoriografų darbuose gausu įvairiausių klaidų, netikslumų, skubotų atskirų partizanų veiklos vertinimų. Šią mūsų istoriografijos spragą neabejotinai padės užpildyti dokumentų rinkinys „Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė“. Rinkinio parengėjai tikisi, kad šis Lietuvos partizanų sąjūdžio istorijos šaltinis sudomins visų pirma istorikus. Kita vertus, leidinys turėtų būti įdomus ir skaitytojams ne specialistams,– ypač gyvenantiems buvusių Tverečiaus, Adutiškio, Ceikinių, Mielagėnų, Daugėliškio, Rimšės, Dūkšto, Ignalinos, Kaltanėnų, Švenčionių ir Strūnaičio valsčių teritorijoje.
Leidinį sudaro du įvadiniai straipsniai („Trumpa Vytauto apygardos istorijos apžvalga“ ir „Vytauto apygardos Tigro rinktinė“), reziume anglų k., iliustracijos, dokumentų, santrumpų ir Tigro rinktinės vadų sąrašai, asmenvardžių bei vietovardžių rodyklės ir dokumentai. Publikavimui buvo atrinkti daugiausia rinktinės operatyvinę, organizacinę ir ideologinę veiklą atspindintys dokumentai, taip pat dokumentai, parodantys Tigro rinktinės vietą Lietuvos partizanų Rytų Lietuvos srities organizacijoje ir nušviečiantys rinktinės santykius su kitų srities rinktinių bei Vilniaus krašto lenkų ir baltarusių partizanais. Daugumos šių dokumentų chronologinės ribos – 1946–1950 m.; dokumentai publikuojami chronologine tvarka ir suskirstyti į skyrius pagal tris rinktinės istorijos tarpsnius, beveik sutampančius su rinktinės vadų Jono Kamarausko, Leono Basio ir Vinco Žaliaduonio vadovavimo laikotarpiais. Bene įdomiausias rinkinyje skelbiamas dokumentas – tai ketvirtajame knygos skyriuje įdėta Tigro rinktinės vado V.Žaliaduonio 1948–1950 metais rašyta rinktinės „Kronika“, – ji aprėpia ir 1944–1948 metų laikotarpį, kuomet V.Žaliaduonis dar nebuvo rinktinės vadas.
