Alfonsas KAIRYS, Vilnius 

Iš suvažiavimo grįžtant

Sutikau ją, Ziną Karukhnishvili, Gruzijos lietuvių bendrijos „Rūta“ pirmininkę,  Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkų suvažiavimo dalyvę, Vilniaus autobusų stotyje. Rūpėjo, kokių įspūdžių lydima, ji vyksta atgal pas savo lietuvius, gyvenančius kalnų ir tarpeklių šalyje, kur, pasak jos, mūsų susitikimo dieną karštis ne pavėsyje net 40 laipsnių svilina.

Zina pasakoja, kad jau daug metų tokio gero, tokio prasmingo suvažiavimo ji neprisimenanti. Žmonės galėjo kalbėti apie viską atvirai, nieko neslėpdami pasąmonėje.

Kalbėta apie daug metų besitęsiantį dvigubos pilietybės klausimą, ir nutarta, kad referendumo šiuo klausimu kol kas neverta skelbti. Anot PLB va­dy­bos pir­mi­nin­kės Dan­guo­lės Na­vic­kie­nės: „re­fe­ren­du­mas nė­ra tin­ka­mas prob­le­mos spren­di­mo bū­das. Kad dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė bū­tų įtei­sin­ta, į re­fe­ren­du­mą tu­ri ne tik at­ei­ti nu­sta­ty­tas bal­suo­jan­čių­jų skai­čius, bet ir di­džio­ji jų da­lis tu­ri pa­si­sa­ky­ti pa­lan­kiai. Ma­no­me, jog prob­le­ma ga­li bū­ti iš­spręs­ta ir ki­to­mis tei­si­nė­mis prie­mo­nė­mis“. Šnekėdama apie emigraciją, pašnekovė teigė, jog dabar reikėtų kalbėti ne apie ją, o apie migraciją, nes dabartiniai emigrantai daugiausiai yra migrantai: šiandien jie vienoje šalyje, rytoj ieško skalsesnio duonos kąsnio kitoje. Ir daugelis jų yra tik laikini vienos ar kitos šalies lietuvių bendruomenės nariai.

Per Lietuvos televiziją, o ir suvažiavimo metu girdėjusi, kad Ukrainoje užsidarančios lituanistinės mokyklėlės, net keista, kad net Australijoj jų nesą. Ir klausia: kodėl? Atsakymas, pasak jos, paprastas: išaugę pirmos kartos vaikai, matyt,  savo vaikams neįskiepijo  meilės gimtajai kalbai,  lietuvybės, kuri turi būti širdy,  pažinties džiaugsmo… Dabar dažniausiai į tas dar esančias lituanistines mokyklėles ateina vietiniai gyventojai, kurie, kaip sakoma, neturi jokio lietuviško geno, tačiau jie arba dirba, arba studijuoja ir galvoja apie tai, kad lietuvių kalba jiems bus reikalinga.

Kalbėjo ir apie tai, kad iš Lietuvos atvykęs mokytojas turi nepriekaištingai mokėti šalies, į kurią atsiųstas, kalbą, turi būt susipažinęs su jos istorija, kultūra. Vadinasi, geriausias mokytojas – vietinis mokytojas, baigęs lituanistines studijas Lietuvoje. Tokia esanti Tbilisio lituanistinės mokyklos mokytoja Lidija Georgobiani, jau daugiau nei 15 metų mokanti lietuvių kalbos (ir ne tik jos) Tbilisio lituanistinėje. 

Palankiai atsiliepusi apie PLB ir PLJS kraštų pirmininkų suvažiavime priimtas 6 rekomendacijas (dėl PLB patalpų užsienyje išlaikymo, dėl lietuvių kalbos mokymo, dėl nuotolinių pedagogikos kursų, dėl plano paminklų tvarkymo Rusijoje, dėl PLB fondo, dėl sekančio suvažiavimo ir ekskursijos), pirmininkė teigė, kad visos jos išplaukusios iš būtinybės konstatuoti tai, kas dabar ypač aktualu pasaulio lietuvių bendruomenėms. 

 Geru žodžiu Zina prisiminė buvusio Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LRV organizuotas stovyklas  užsienio lietuvių vaikams ir jaunimui (Jų viršininku buvo socialinių mokslų magistras Romas Vorevičius). Tos stovyklos išmokė stovyklautojus tautiškumo, lietuvybės puoselėjimo išlaikymo dalykų. Daugelis Gruzijos lietuvių buvusių vaikų, dabar jau sukūrusių šeimas, perduoda savo vaikams Baltijos pajūryje (visos stovyklos vyko prie gintarinės jūros) įgytą nuostatą: kur bebūčiau ir ką beveikčiau, bet  visur aš – lietuvis. Suabejojo, ar dabar tokios stovyklos reikalingos. Jos galva – tegu naujais lietuviukais pasipildo išeivių šeimos – tada tikrai, nėra abejonės –  reikės.

Grįždama prie minčių apie suvažiavimą, Gruzijos lietuvių bendrijos „Rūta“ pirmininkė prisiminė nuostabiai organizuotą ekskursiją į Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtinės vietas bei paskutinįjį renginio akordą – baigiamąjį koncertą, skirtą Pasaulio lietuvių vienybės dienai, Transatlantinio skrydžio metams, kuriame dalyvavo Jo Ekscelencija Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus su žmona, kai kurie ministrai. Beveik šimtas išeivijos lietuvių – profesionalų bei saviveiklininkų, kolektyvų ir pavienių muzikų, šokėjų, dainininkų ir skaitovų iš 9 užsienio šalių: Airijos, Australijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Šveicarijos bei Vokietijos – atliko  programą. Įspūdis nepakartojamas: žmonės džiaugdamiesi verkė,  pasiilgę to lietuviškumo, dainavo kartu. Daug lietuviškų dainų, netgi sutartinių, kurių dabartinis jaunimas net nėra girdėjęs… Juk būdama čia, Lietuvoje, ji pastebėjusi, kad Lietuvos televizijai trūksta pilietiškumo, tautiškumo ugdymo dalykų. Ji, televizija, banali: serialai, juokeliai, šokeliai, seksas ir kriminalai…

Pabrėžta, kad po metų vyksiantį suvažiavimą (Pasaulio lietuvių bendruomenių suvažiavimai vyksta kasmet, o Seimas – kas ketveri metai) priims Mažoji Lietuva, Klaipėda, o tai susiję su Kristijono Donelaičio, lietuvių grožinės literatūros pradininko, „Metų“ autoriaus, kilusio iš Mažosios Lietuvos,  300-osiomis gimimo metinėmis. Visi lauks žadėtosios pažintinės kelionės po jo gimtąsias vietas: Lazdynėlius, Gumbinę, Stalupėnus, Tolminkiemį… Tai turėtų būt nepakartojama ypač tiems, kurie apie Didįjį Žodžio Meistrą žino tik iš literatūros šaltinių arba prisimena jį iš mokyklinių metų. „Rūtos“ pirmininkė pritaria  Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovės Lietuvoje Vidos Bandis žodžiams, kad „PLB atstovų suvažiavimas – svarbiausias metų renginys, kad tai  yra ataskaitinis susirinkimas, kurio metu pristatoma, kas buvo nuveikta per pastaruosius metus. Tai puiki proga pabendrauti su skirtingų šalių pirmininkais, išsiaiškinti opiausias problemas“.

Nuotraukose:

1.  Tbilisio lituanistinės mokyklos mokiniams bus įdomu sužinoti, kas kalbėta  PLB pirmininkų suvažiavime.

2. Gruzijos lietuvių bendrijos „Rūta“ pirmininkė Zina Karukhnishvili (trečia dešinėje) su Tbilisio lituanistinės mokyklos mokiniais.

3. Gruzija. Pasakiškas gamtos grožis.

4. Gruzija. Kalnai debesis remia.

1-3 nuotr. iš Gruzijos lietuvių bendrijos „Rūta“ archyvo, 4 nuotr. – Majos Kikvadzės

 Voruta. – 2013, rugpj. 17, nr. 17 (781), p. 12.