Genovaitė Burneikienė -Talkevičiūtė

Vytautas Žeimantas, www.lzs.lt

Vilniuje gruodžio 17 dieną, po ilgos sunkios ligos, eidama 82 metus mirė žurnalistikos dėstytoja, žiniasklaidos tyrėja, LŽS narė Genovaitė Burneikienė -Talkevičiūtė.

Genovaitė Burneikienė -Talkevičiūtė gimė 1940 m. spalio 9 dieną Rokiškio kaime (Kauno apskr.). 1959 metais baigė Žeimių vidurinę mokyklą. Tuomet į žurnalistikos specialybę nepriimdavo be 2 metų darbo stažo, todėl įstojo į Kauno statistikos technikumą, kurį baigė 1961 metais. 1972 m. baigė Vilniaus universitete žurnalistiką.

Nuo 1972 m. pradėjo dirbti Vilniaus universitete, Žurnalistikos katedroje, buvo mokslinė bendradarbė.

Į Lietuvos žurnalistų sąjungą įstojo 1978 metais. Išėjusi į pensiją buvo aktyvi LŽS Senjorų klubo narė.

1984 m. prie VU Žurnalistikos katedros įsteigus Periodinės spaudos mokslinio tyrimo laboratoriją, kartu su kitais nagrinėjo periodikos leidinių pasklidimą Lietuvoje, tyrė skaitytojų auditorijos poreikius, vertinimus, pastabas, ieškojo sąsajų su demografiniais Lietuvos gyventojų rodikliais. Nuo 1991 m. reorganizavus Žurnalistikos katedrą į Žurnalistikos institutą, dirbo jame mokslo darbuotoja. Nagrinėjo lietuvių periodinės spaudos funkcionavimo ypatumus, tyrė rajonų laikraščių turinio, tematikos, problematikos kitimo dinamiką, atsiradus Sąjūdžio leidiniams – ir Lietuvos gyventojų požiūrį į VIP bei atsiradusius naujus periodinės spaudos plėtros aspektus. Skelbė mokslinius straipsnius leidiniuose „Žurnalistika“, „Knygotyra“, „Mokslotyra“, „Žurnalist, Relation“, „Voruta“, „Šeima“, „Literatūra ir menas“, „Kalba Vilnius“, kituose.

Kolegės Genovaitės parengti straipsniai, skirti lietuvių periodinės spaudos atsiradimo, raidos ir transformacijos aspektams, išspausdinti knygose „The Baltic Media‘s Lang Road to Fredoom“ (1993), „Tautinės mažumos demokratinėje visuomenėje“ (2000), monografijoje „Naujosios žiniasklaidos formavimasis Lietuvoje“ (1988-1998) (2000), kituose leidiniuose.

Dėstė VU žurnalistikos teorijos ir praktikos speckursus: Žurnalistikos auditorija, Žiniasklaidos technologijos ir Lietuvos žurnalistikos istorijos kursą.

Išleido knygą „Rajono laikraštis: dabartis ir perspektyvos“ (1985), sudarė knygas „Iš lietuvių knygnešystės ir periodikos istorijos“ (1994) ir „Etinė dilema: ryšiai su visuomene ir žurnalistika“ (2002).

Kartu su Dalia Dirvonaite ir Juozapu Vytu Urbonu parengė „Žurnalistikos enciklopediją“ (1997). Joje paskelbė per 200 straipsnių apie lietuvių periodinius laikraščius, ėjusius nuo 1823 iki 1988.

Pastaraisiais metais kartu su Juozapu Vytu Urbonu ir šių eilučių autoriumi daug dirbo ruošdama spaudai naują „Lietuvos žiniasklaidos enciklopediją“. Deja, jos jau neišvydo…

Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionės šeimai ir artimiesiems.