www.voruta.lt

Gegužės 16 dieną Vilniuje mirė žurnalistas, redaktorius, leidėjas Algimantas Semaška.
Algimantas Semaška gimė 1941 m. rugpjūčio 8 d. Kėdainiuose. Augo Kaune. 1966 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete jis baigė žurnalistiką.

1960-1969 m. jis buvo laikraščio „Komjaunimo tiesa“ korespondentas.

“Liūdna, skaudi žinia. Su Algimantu pažįstami nuo 1959-jų. O bičiuliais tapome prieš 55 metus. Seni komtiesiečiai prisimena mūsų tandemą, kai reportažus, straipsnius Ilfo ir Petrovo pavyzdžiu rašydavome kartu, – prismena bendrą darbą jaunimo laikraštyje Justas Paleckis. – Per tuos ilgus metus nė karto nenusivyliau Algiu ir stengiausi, kad jis tą patį galėtų pasakyti apie mane. Ir štai nutrūko mūsų keliones po gražiausias Lietuvos vietas, kai lipdavome į automobilį kartu su Vanda ir Laima, kai gėrėjomės gamtos stebuklais, atstatytais, išdailintais dvarais, neaplenkdami ir griuvėsiais virstančių. Stiprybės Vandai, dukrai Ingridai, kuri tęsia prasmingus Tėvo darbus”.

1969-1971 m. kolega Algimantas buvo žurnalo „Švyturys“ skyriaus redaktorius. 1971-1974 m. laikraščio „Komjaunimo tiesa“ redaktoriaus pavaduotojas. 1974-1984 m. žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. 1984-1990 m. laikraščio „Vakarinės naujienos“ redaktorius.

Šiose pareigose man teko pakeisti kolegą Algimantą. Jis perdavė vairą redakcijos, kuri dirbo kūrybingai ir vaisingai.
1991-1993 m. jis buvo žurnalo „Politika“ vyriausiasis redaktorius, 1993-1996 m. – agentūros ELTA direktorius.

Lietuvos telegramų agentūra ELTA, vadovaujama Algimanto Semaškos, patyrė didelių permainų. 1995 metais kovo pabaigoje, ji pakeitė savo statusą – tapo akcine bendrove. 20 procentų akcijų išpirko ELTOS darbuotojai, o 80 procentų pasiliko valdyti agentūros steigėja – Vyriausybė. Tai buvo agentūros valdymo liberalizavimo pradžia.
1996-1998 m. jis buvo žurnalo „Taip ir ne“ vyriausiasis redaktorius.

Atsiradus galimybei jis įkuria knygų leidyklą „Algimantas“, pradeda jai vadovauti, ne tik aktyviai leisdamas knygas, bet ir sėkmingai jas rašydamas. Ypač jam artimos buvo automobilizmo, turizmo, kraštotyros temos. Kolega Algimantas drauge su dukra Ingrida Semaškaite sistemino nykstantį dvarų paveldą, parengė ir išleido Lietuvos dvarų enciklopedijas. Be to išleido knygas „Keliai, mašinos, žmonės“ (1970), „Kaunas: turistui apie miestą“ (su kitais, 1977), 10 maršrutų iš Kauno (1978), „Po Lietuvą su automobiliu: turistiniai maršrutai (1979), „Mokslas ir mokslininkai“ (anglų ir vokiečių k., 1982), Automagistralė E (1987), „Kaunas: mažasis vadovas“ (1988), „Lietuvos keliais“ (1989), „Atgimimo paminklai: 1988-1991“ (1991), „Jie valdo… pasaulį? Džordžas Bušas…“ (1991), „Pirmosios ledi“ (1991), „Žvaigždžių kasdienybė: pasakojimai apie Vakarų pasaulio kino, televizijos, teatro, moderniosios estrados, madų garsenybes“ (1993), „Po Lietuvą: 20 tarifinių maršrutų“ (lietuvių ir anglų k., 1994), Via Baltica per Lietuvą: kelionių vadovas: miestų ir miestelių prie kelio Via Baltica aprašymai, žemėlapiai, būtiniausia informacija keliautojui“ (1998), „Automobilininko palydovas“ (1998), „Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Palanga, Neringa, Druskininkai: komercinė ir pažintinė informacija: kalendorius-žinynas“ (1997), „Pajūris: kelionių vadovas po Klaipėdos apskritį“ (1997). „Lietuva ir visa Europa: kelių žemėlapiai, informacija vairuotojams: automobilininko palydovas“ (1999), „Kelionių vadovas po Lietuvą amžių sandūroje: nacionaliniai ir regioniniai parkai: didieji miestai, rajonų centrai, kurortai, miesteliai: jų istorijos, architektūros, dailės paveldo vertybės: lankytinos vietos dešimtyje Lietuvos apskričių“ (1999), „Kelionių vadovas po Lietuvą“ (2000), „Automagistralės ir jų intriguojančios šalikelės: Vilnius-Klaipėda, Vilnius-Panevėžys, Via Baltica“ (2000), „Lietuva ir visa Europa: galimi netikėtumai ir kaip jų išvengti kelionėje: kelių žemėlapiai, informacija vairuotojams ir turistams apie 33 Europos valstybes“ (2001), „Pajūris: Klaipėda, Neringa, Palanga ir kitos lankytinos vietos prie jūros ir marų“ (2001), „Panemune jūros link: romantiškas turistinis maršrutas dešiniuoju Nemuno krantu: Raudondvario, Raudonės, Panemunės pilys, paslaptingi Seredžiaus ir Rambyno kalnai, lietuvininkų žemės paveldas: Kaunas-Jurbarkas-Pagėgiai-Šilutė-Klaipėda“ (2001), „Po Lietuvą: miestai ir miesteliai, bažnyčios, žmonės, vaizdingiausi kraštovaizdžiai, pilys ir dvarai: pažintinis krašto lobynas: knyga visiems norintiems geriau pažinti gimtąjį kraštą“ (2002), „Po Lietuvą: pasižvalgymai: knyga visiems norintiems geriau pažinti gimtąjį kraštą (2004), „Kelionės iš Vilniaus: 12 maršrutų, kurie prasideda ir baigiasi Vilniuje: pietryčių Lietuvos istorinės vietos, architektūros, dailės paveldas, vaizdingiausi kraštovaizdžiai: vienos dienos pažintinės kelionės automobiliu“ (2005), „Lietuvos keliais: turisto žinynas: miestai ir rajonai – jų pažintinis lobynas: 1030 lankytinų vietovių aprašymai nuo seniausių laikų iki naujausių amžių“ (2007), „Lietuva: ryškiausios pažintinės vertybės visose 60 miestų ir rajonų savivaldybių: istorijos, kultūros paveldas, gražiausi gamtovaizdžiai: naujausios žinios keliautojui po gimtąjį kraštą“ (2009), „Visa turistinė Lietuva: 1200 lankytinų vietovių, 3430 pažintinių objektų aprašymai (su Ingrida Semaškaite, 2011).

Kolega Algimantas buvo palaidotas Liškiavos kapinėse. Žurnalistų šeima neteko gabaus ir kūrybingo kolegos, aktyvaus leidėjo, gero bičiulio.

Vytautas Žeimantas