Juozas Janonis

www.elektrenuzinios.lt

Ankstų spalio 5 dienos rytą Žemiškąją kelionę baigė ir į Tėvo namus iškeliavo Juozas JANONIS (1934 07 09–2020 10 05) – Lietuvos Kultūros šviesulys, aktyvus visuomenininkas, politikas, savaitraščio „Elektrėnų žinios“ steigėjas, leidėjas, pirmasis redaktorius, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupių Vievyje, Elektrėnuose, Trakuose vienas steigėjų, Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas. Spalvinga, turininga asmenybė, kurio gyvenimą aprašyti neužtektų keliolikos knygų.

Juozas Janonis palaidotas Daugų kapinaitėse, Alytaus rajone.

Dalijamės Juozo GYVENIMO KELIONĖS akimirkomis ir žengiame jo pėdomis, giliai įspaustomis Lietuvos istorijoje.

Juozas Janonis gimė 1934-07-09 Alytaus mieste. Į Elektrėnus atvyko, kai gyvenvietė dar neturėjo miesto pavadinimo. Jį pasitiko keli namai ir neišbrendama klampynė. Ta vieta vadinosi Lietuvos VRE. Paskui Juozą atvyko ir žmona Julija su dviem sūnumis. Trečio sūnelio šeima susilaukė gyvendami Elektrėnuose.

Nuo 1961 m. Juozas dirbo statomoje Lietuvos elektrinėje, 1963–1967 m. Elektrėnų kultūros rūmų direktoriumi, 1967–1990 m. Vievio paukštyne.

Baigė Kauno statistikos technikumą ir Lietuvos valstybinę konservatoriją, įgijo režisieriaus specialybę.

Aktyvus kultūros  puoselėtojas

1947–1950 m. Nedzingės progimnazijos mokinių – partizanų rėmėjų (skautų) – pogrindinio būrelio vadovas.

Vienas agitmeninių brigadų pradininkų (LMTE).

1962–1988 m. Vievio ir Trakų agitmeninių brigadų, kurios ne kartą laimėjo respublikiniuose konkursuose, vadovas.

1962–1987 m. Trakų kapelos „Galvė“ koncertų vedėjas ir režisierius. Koncertuota ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Čekoslovakijoje, Rumunijoje, Latvijoje, Estijoje ir kitur.

1965–1994 m. Respublikinių dainų švenčių „Dainų dienos“ vienas režisierių.

1970–1988 m. Respublikinių poilsio vakarų organizatorių konkursų prizininkas.

1975 m. Visasąjunginio masinių kultūros renginių organizatorių konkurso Saratove laureatas.

1977–1988 m. Žirgų lenktynių ant Sartų ežero meninių programų autorius ir vedėjas.

1977 m. Pirmojo visasąjunginio meno saviveiklos festivalio laureatas.

1978–1988 m. Amatų švenčių (puodžių, audėjų, kalvių, medžio meistrų ir kt.) Vilniuje, Šiauliuose, Plateliuose, Panevėžyje, Skuode, Anykščiuose, Druskininkuose vedėjas ir režisierius.

1981 m. Visasąjunginio kultūros renginių organizatorių konkurso Gelendžike (Krasnodaro kraštas) diplomantas.

1982 m. Visasąjunginio teatralizuotų švenčių festivalio laureatas.

Visuomeninė veikla

1988 m. Elektrėnų Katalikų parapijos įkūrimo vienas organizatorių.

1989 m. Elektrėnų Romos katalikų bažnyčios 25 žmonių religinės bendruomenės steigiamojo komiteto narys, Elektrėnų parapijos pastoracinės tarybos narys.

1989 m. Vasario 16-osios minėjimo Vievyje ir Elektrėnuose organizatorius. Pastatytas kryžius Vievio bažnyčios šventoriuje. 1989 m. Trakų r.  „Baltijos kelio“ organizatorius.

1995–1996 m. Lietuvos kultūros fondo direktorius.

2002 m. Elektrėnų bažnyčios vargonų paramos fondo direktorius.

Lietuvos Persitvarkymo (LP) Sąjūdžio laikotarpio veikla

Nemažai sąjūdiečių savo pasirinkimą įsitraukti į Sąjūdžio judėjimą grindė šeimos įdiegtomis vertybėmis bei skleistomis idėjomis apie nepriklausomą Lietuvą, talkinimu partizanams, klausymusi Vakarų radijo stočių. Trakų rajone kurti Sąjūdį Juozą Janonį paskatino aktyvi veikla, prasidėjusi nuo mokykloje atsitiktinai rasto leidinio ,,Skautų aidas”, paskatinusį jį kurti skautų būrelį. Nemažos įtakos turėjo bendravimas su autoritetais – kunigu Povilu Bakšiu bei Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataru, kunigu Vladu Mironu, kuriam J. Janonis patarnaudavo per šv. Mišias bažnyčioje. Žuvus prezidentui Antanui Smetonai dalyvavo dvasininko surengtame mitinge, kuriame pasakota apie A. Smetoną, Lietuvą. Vėliau J. Janoniui teko bendrauti su keliais partizanais, su keliais progimnazijos draugais įkūrė būrelį ir platino partizanų proklamacijas bei kitą pogrindinę spaudą; už supjaustytą Stalino portretą visos klasės akivaizdoje, teko nuo 1953 m. spalio 22 d. iki 1955 m. rugpjūčio 6 d. praleisti tremtyje Komijos lageriuose.

Nuo 1988 m. „Žinijos“ draugijos organizuoto diskusijų klubo pradžios aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Liepos 9 d. dalyvavo Persitvarkymo Sąjūdžio organizuotame mitinge Vilniuje, Vingio parke. 1988 m. Liepos 11 d. Vievio paukštyne steigiamojo susirinkimo, kurio metu išrinkta 25 narių Sąjūdžio rėmimo grupė (pirmoji oficiali grupė Trakų rajone, trečioji Lietuvoje), organizatorius. LP Sąjūdžio grupių daugelyje Lietuvos paukštynų ir įmonių kolektyvų kūrimosi iniciatorius. Ekologinės veiklos – žmonių siekio švarinti šalį propaguotojas. 1988 m. rugsėjo 8 d. Elektrėnų aikštėje prie kultūros namų buvo vienas organizatorių pirmojo LP Sąjūdžio mitingo.

1988 m. spalio 6 d. Trakuose pirmojo LP Sąjūdžio Trakų rajono įgaliotinių susirinkime išrinktas Vievio delegatu į LP Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą (spalio 22-23 d.). Buvo LP Sąjūdžio tarybos koordinatorius, Trakų r. tarybos narys. 1988–1989 m. – V. Landsbergio rinkimų į LTSR AT Vievio rinkimų apygardoje organizatorius. Sąjūdžio Trakų r. taryba aktyviai dirbo lenkų tarpe ir išvengė autonomijos Trakų rajone paskelbimo. 1989 m. Rinkimuose į SSRS AT kandidato Juliaus Juzeliūno patikėtinis. Sąjūdžio remiamas kandidatas į LTSR AT Lentvario rinkimų apygardoje. Kūrė darbininkų sąjungos grupes Trakų rajono gamyklose, šalies paukštynuose, Lietuvos darbininkų sąjungos steigiamajame suvažiavime išrinktas vicepirmininku. Kartu su Kazimieru Uoka dalyvavo Lenkijos Solidarumo suvažiavime Gdanske.

1990 m. buvo išrinktas Lietuvos Sąjūdžio tarybos sekretoriaus pavaduotoju, Sąjūdžio II suvažiavime išrinktas Sąjūdžio tarybos nariu. Kaip Darbininkų sąjungos atstovas dalyvavo pasitarimuose su Vyriausybe, tarppartinėse konferencijose. Palaikė Sąjūdžio ryšius su Lenkijos „Solidarumu“ ir Punsko lietuviais. LP Sąjūdžio įgaliotas ryšiams su Lietuvos vyskupais.

Gegužės 1–4 d. Vengrijos laisvųjų demokratinių profsąjungų lygos (FSZDL) ir Jaunųjų demokratų sąjungos (FIDESZ) kvietimu lankėsi Budapešte. Kartu su JAV, Austrijos, Belgijos ir Čekoslovakijos profsąjungų atstovais Liaudies parke pasodino ąžuoliuką. Gegužės 2–3 d. svečio teisėmis dalyvavo pirmajame Vengrijos demokratiškai išrinkto parlamento (po 1947 m.) darbe, kuriame buvo priimta rezoliucija, remianti Lietuvos žmonių apsisprendimą siekti nepriklausomybės. Gegužės 2 d. dalyvavo eisenoje Budapešto gatvėmis su lietuviškomis trispalvėmis iki sovietų atstovybės. Pareiškė reikalavimą pripažinti Lietuvą nepriklausoma valstybe. Organizavo FIDESZ ir Vengrijos lietuviai. Gegužės 13–15 d. su vyriausybine delegacija, kaip Darbininkų sąjungos atstovas, dalyvavo derybose Kogalyme dėl naftos tiekimo Lietuvai.

Rugpjūčio 23 d. – akcija „Europos kelias“. Rengiant akciją Sąjūdžio vardu vedė derybas su sovietiniu pasienio vadu Vilniuje ir Lenkijos pasienio vadu pulkininku Balstogėje bei „Solidarumo“ Suvalkų vaivadijos atstovais. Buvo Sąjūdžio atstovas Lenkijoje.

1991 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pavedimu visuose šalies miestuose ir rajonuose organizavo pasipriešinimo grupes galimos okupacijos atveju. Sausio įvykių dienomis budėjo Sąjūdžio būstinėje, palaikė ryšius su kitomis Sąjūdžio struktūromis bei užsienio spaudos atstovais. Birželio 4–5 d. organizavo Lietuvos maldininkų susitikimą su popiežiumi Jonu Pauliumi II Lomžoje.

Politinė veikla

1990–1992 m. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Jungtinės Sąjūdžio frakcijos referentas. Nuo 1992 m. lapkričio 25 d. iki 1993 m. balandžio 14 d. LR Seimo narys (išrinktas pagal Sąjūdžio koalicijos sąrašą). Dirbo Nacionalinio saugumo komitete, vadovavo energetinių problemų komisijai, ruošė Energetikos, Savanoriškos krašto apsaugos įstatymų projektus. 1995–1997 m. Trakų rajono savivaldybės tarybos narys. 2007 m. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ Elektrėnų koordinacinio centro sekretorius.

Žurnalistinė veikla

1994–2000 m. Elektrėnų parapijos laikraščio „Elektrėnų žinios“, 1997–2001 žurnalų „Viltys“ ir „Viltis“, žurnalų priedo „Susitikimai“ redaktorius. Buvo išleista: laikraščių – 42 numeriai, parapijos priedų – 2 laikraštiniai numeriai, priedų-žurnalų „Viltis“ ir „Viltys“ – 12 numerių 22 p. 1 000 egz. tiražu (šie žurnalai skaitytojus džiugino nuo 1997 m. birželio mėn. iki 2001 m. spalio mėn.).

Pirmoji parapijos laikraščio redakcija buvo bute, kuris buvo skirtas gyventi Elektrėnų bažnyčios klebonui, kol dar nebuvo pastatyta klebonija. Tačiau iš laikraščio beveik negaunant pajamų ir artėjant šildymo sezonui, redakciją perkėlė į savo butą – taip buvo taupiau. Šioje srityje save su žmona laikė savamoksliais, tačiau didelių pastangų ir mokslų dėka, tikslas buvo pasiektas. Laikraštis gyvavo ir džiugino skaitytojus iki 2000 m. balandžio mėnesio. Ir nors neturėjo išeiginių, dirbdavo net naktimis, vis ieškojo paramos laikraščio leidybai, bet entuziazmas neblėso. Iš parapijos laikraščio išaugo Elektrėnų savivaldybės savaitraštis „Elektrėnų žinios“, kurio redaktoriumi J. Janonis dirbo 2000–2007 m. 2000 m. buvo vienas iš keturių UAB „Elektrėnų žinios“ steigėjų.

Įvertinimai

2004 m. Elektrėnų savivaldybės Metų žmonių apdovanojimuose nominacija „Metų žurnalistas“.

Elektrėnų savivaldybės Mero padėka ir dovana už aktyvią veiklą ir nuopelnus Elektrėnų savivaldybei.

2006-08-27 d. Elektrėnų Švč. M. Marijos Kankinių Karalienės bažnyčios 10-ies metų konsekravimo jubiliejaus proga JE Kaišiadorių vyskupijos vyskupo Juozapo Matulaičio padėka už spaudoje puoselėjamas krikščioniškas vertybes.

2006 gruodžio mėn. Popiežiaus Benedikto XVI apaštalinis palaiminimas.

2010-01-08 d. Vilniaus apskrities viršininko padėkos raštas „Už pasiekimus visuomeninio kapitalo (pilietiškumo) ugdymo srityje“.

2010-12-22 LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanojimas – Sausio 13-osios atminimo medalis. Tomis dienomis Juozas Janonis, Lietuvos Sąjūdžio Seimo tarybos (1989–1992 m.) narys, dirbęs Lietuvos Sąjūdžio atsakingo sekretoriaus pavaduotoju, 1991 m. Lietuvos Sąjūdžio tarybos pavedimu organizavo visuose šalies miestuose pasipriešinimo galimai okupacijai grupes. Sausio įvykių metu ištisas paras budėjo Lietuvos Sąjūdžio būstinėje (Gedimino pr. 1), palaikė nuolatinį ryšį su Aukščiausiąja Taryba, tvirtino barikadas Trakų rajone buvusių įmonių sunkiomis mašinomis, vežė maisto produktus Parlamento bei Kauno Juragių televizijos bokšto ir Sitkūnų radijo stoties gynėjams.

***

Žmogaus gyvenimas prasmingas gėriu, džiugesiu ir meile, atiduota artimam ir šalia esančiam. Įspaustas pėdsakas ne tik į žemę, bet ir į žmonių širdis. Atjauta dovanojama ištroškusiems, meilės kupinas žvilgsnis – nuraminimas išalkusiems. Visa tai sklido iš barchatinio balso tembro, poezijos pliūpsniais privertusio suklusti, ašarą nubraukti, žmogaus. Skvarbaus ir teisingo, dvasios persmelktais žodžiais nuramindavusio, pradžiugindavusio skaitytojus. Iš parapijos laikraščio, savaitraščio „Elektrėnų žinios“, žurnalo „Viltys“ puslapių į skaitytoją nukreiptų žodžiais ir nepaleisdavusiais nė vieno, kurie tik paimdavo į rankas šią spaudą.

Ėjęs ne tik žemės keliais, stengėsi aukštyn kilti ir dvasia, suvokdamas, kad tai reikalauja ne tik visiško atsidavimo, bet ir Dievo malonės. Mokėsi sugyventi su nepažįstamais – daugelį patraukdavo nuoširdus jo bendravimas, aristokratiška laikysena, aiškiai jaučiama pagarba vietai, žmonėms, domėjimasis jų vidiniu, dvasiniu gyvenimu. Iki sielos gelmių mylėjęs Kalbą, Lietuvą, Nepriklausomybę, Laisvę.

JUOZAS JANONIS. Tai Elektrėnų savivaldybės legenda. Kuriam sakome In Memoriam.

Nuoširdžiai užjaučiame žmoną Juliją, sūnus, artimuosius.

Su pagarba – redaktorė Silvija Bielskienė