„Iškeliavo mama, ramiai, taikoje. Kai dar galėjo kalbėti prieš porą savaičių, pasakė, kad yra labai dėkinga Dievui, nes viską padariusi, ką planavo ir norėjo. Ilsėkis, geroji mano“. V.V.Landsbergio feisbuko paskyros nuotr.
www.bernardinai.lt
Eidama 91-uosius metus mirė pianistė, Lietuvos muzikos akademijos profesorė Gražina Ručytė-Landsbergienė, Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio žmona. Apie tai socialiniuose tinkluose šį vakarą pranešė jųdviejų sūnus Vytautas V. Landsbergis.
Jau kurį laiką prof. G. Ručytė-Landsbergienė sunkiai sirgo.
Taip pat skaitykite
Gražina Ručytė-Landsbergienė gimė 1930 m. sausio 28 d. Mokėsi Anykščių vienuolyno pradžios mokykloje, iki 1945 m. – Anykščių gimnazijoje. 1945–1948 m. baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1948–1949 m. studijavo Kauno konservatorijoje, studijuodama 1948 m. ten pat dirbo akompanuotoja.
1949 m. kovo 25 d. G. Ručytė buvo ištremta į Sibirą (Rusija) ir tremtyje praleido nuo 1949 iki 1957 m. 1949 m. gyveno Chužyre (Olchono r., Irkutsko sr., Rusija) ir buvo žvejė. 1950 m. gavo leidimą persikelti prie ten ištremtos savo šeimos į Čirkinskį (Zimos r., Irkutsko sr., Rusija).
Mokytojavo Irkutsko srityje ir baigė Irkutsko muzikos mokyklą, studijavo Sverdlovsko konservatorijoje, o 1959 m. Lietuvos konservatorijoje baigė Balio Dvariono fortepijono klasę.
1958–1985 m. G. Ručytė-Landsbergienė dirbo Lietuvos operos ir baleto teatro koncertmeistere, 1962–1966 m. – Vilniaus pedagoginiame institute dėstytoja, nuo 1989 m. iki šiol dėstė Lietuvos muzikos akademijoje.
G. Landsbergienė surengė rečitalius su dainininkais Virgilijumi Noreika, Gražina Apanavičiūte, Vaclovu Daunoru, Giedre Kaukaite, Regina Maciūte, Irena Milkevičiūte, Birute Almonaityte Lietuvoje, kitose šalyse (buvusioje SSRS, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, JAV, Australijoje), įrašė 10 plokštelių ir daug įrašų radijuje.
Nuo 1991 m. ji buvo V. Landsbergio fondo, kurio pagrindinis tikslas – remti vaikus, turinčius negalią, kurti įvairias pagalbos programas vaikams, turintiems judėjimo, klausos diagnostikos problemų, akliesiems ir silpnaregiams, pirmininkė, Lietuvos našlaičių globos komiteto Čikagoje (JAV) atstovė Lietuvoje.
G. Ručytei-Landsbergienei suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės garbės vardas (1980), ji apdovanota „Vilniaus garso“ premija (1998), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1999), Vilniaus miesto savivaldybės Barboros Radvilaitės medaliu (2005), už ištikimybę labdaros idėjai – „Žaliojo obuolio“ statulėle (2006).
G. Ručytė-Landsbergienė akompanavo pirmą kartą atliekant daugelį lietuvių kompozitorių vokalinių kūrinių.
Su V. Landsbergiu G. Ručytė-Landsbergienė susilaukė dukros Birutės ir sūnaus Vytauto.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė nuoširdžią užuojautą mirusios pianistės, pedagogės, visuomenės veikėjos G. Ručytės-Landsbergienės artimiesiems.
Šalies vadovas pabrėžė, kad G. Ručytė-Landsbergienė nepailsdama kūrė Lietuvą, ne tik augindama ir brandindama naujas muzikologų kartas, bet ir siekdama šalies laisvės ir nepriklausomybės. Sunkiausiomis akimirkomis ji buvo greta savo sutuoktinio, Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio, ir tapo reikšmingiausių atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės istorijos įvykių dalyve ir liudininke.
„G. Ručytė-Landsbergienė veikė tyliai, bet ryžtingai ir kūrybingai, ir tapo pavyzdžiu, kaip nuosekliais darbais galima nepaprastai daug duoti Lietuvai“, – sakė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, jaunystėje į Sibirą ištremta G. Ručytė-Landsbergienė savo gyvenimu pademonstravo, kad užsispyrimas, sunkus darbas ir tikėjimas šviesesne ateitimi padeda įveikti visas negandas.
„Visi, kurių gyvenimus ji palietė, prisimins nuostabią, šiltą, bet kartu ir labai tvirtą asmenybę“, – teigė Prezidentas.
„Lietuva neteko nepaprastai šviesaus žmogaus Gražinos Ručytės-Landsbergienės. Tai vardas ir veidas, kuris mūsų atmintyje visada bus greta profesoriaus Vytauto Landsbergio. Tai buvo asmenybė, turėjusi savyje be galo daug meilės Tėvynei, ištikimybės laisvės idėjoms ir nuoširdaus tarnavimo kultūrai, švietimui ir muzikai. Tai buvo žmogus, kurio pasigesime“, – užuojautą pareiškė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
