Pagrindinis puslapis Lietuva In memoriam In memoriam. Filomena Vaicekauskienė (1931-2021)

In memoriam. Filomena Vaicekauskienė (1931-2021)

In memoriam. Filomena Vaicekauskienė (1931-2021)

www.voruta.lt

Iš niekur ir vėl į niekur tas mūsų visų traukinys,

 kaip gaila, kad jam pralėkus, viskas viskas išnyks.

L.Degėsys.

Eidama 90 metus mirė mokytoja Filomena Vaicekauskienė. Kelionėje iš niekur ir vėl į niekur Filomena spėjo daug nuveikti. Buvo aktyvi kraštotyrininkė, puiki mokytoja, rūpestinga mama.

 Filomena Vaicekauskienė gimė Panevėžio rajone, Pinigėlių kaime. 1951 metais baigė Panevėžio II mergaičių gimnaziją, o nuo 1952 metų dirbo įvairiose mūsų rajono mokyklose: Liukonyse, Bagaslaviškyje, nuo 1956-ųjų rugsėjo – Musninkų vidurinėje. Ilgametė lietuvių kalbos mokytoja į gyvenimą išlydėjo daugybę mokinių, sutiko begalę įdomių žmonių.

Daug gražių ir prasmingų darbų nuveikė Filomena.  Buvo nenuilstanti kraštotyrininkė. Kraštotyra susidomėjusi nuo 1972-ųjų. Tuomet Širvintų rajone vyko kalbos faktų, vietovardžių rinkimo ekspedicija. Lituanistė Filomena tada mielai prisidėjo prie šio kilnaus darbo. Po to dalyvauta Biržų, Radviliškio, Utenos, Kupiškio, Rokiškio rajonuose vykusiose kalbinėse ekspedicijose.

 Filomenos Vaicekauskienės indėlis į kraštotyros aruodą labai svarus. Ji 1977 metais užrašė musninkiečių atsiminimus apie rašytoją Igną Šeinių, Musninkų apylinkėse surinktą kalbinę medžiagą siuntė Lietuvos ir Latvijos mokslų akademijoms, muziejams. Labai daug energinga kraštotyrininkė talkino mokslininkams, rašantiems apie religines šventes, lietuvių papročius ir tradicijas Musninkų krašte.

1987 metais ji apdovanota medaliu „Už nuopelnus kraštotyrai ir paminklų apsaugai“.

Už aktyvią kraštotyrinę ir šviečiamąją veiklą, rašytojo Igno Šeiniaus atminimo puoselėjimą ir jo gimtinės garsinimą, už indėlį kalbotyrai ir tautos kultūrai, už Musninkų krašto garsinimą Lietuvoje ir svetur Filomenai Vaicekauskienei 2009 m. vasario 16 dieną įteikta Igno Šeiniaus premija.

Filomene Vaicekauskienė– rūpestinga mama ir močiutė, užauginusi sūnų  Rolandą ir dukrą Virginiją, daug širdies šilumos bei kantrybės atidavusi anūkei Justinai.

Mokytojos šviesus paveikslas – dvasios stiprybė, beribis gyvenimo džiaugsmas, erudicija, vidinė energija – išliks mokinių, kolegų, visų ją pažinojusių atmintyje

Musninkų A.Petrulio gimnazijos bendruomenė

Naujienos iš interneto