Pagrindinis puslapis Lietuva In memoriam In Memoriam. Eglė Juodvalkė (1950 01 28 – 2020 03 28)

In Memoriam. Eglė Juodvalkė (1950 01 28 – 2020 03 28)

In Memoriam. Eglė Juodvalkė (1950 01 28 – 2020 03 28)

www.voruta.lt

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. kovo 28 d., eidama septyniasdešimt pirmuosius metus, po sunkios ligos mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narė, JAV lietuvių poetė, žurnalistė Eglė Juodvalkė.

Eglė Juodvalkė gimė 1950 m. sausio 28 d. Čikagoje, Indianos valstijoje, JAV. 1973 m. baigė slavistiką ir lietuvių kalbą Čikagos (University of Chicago) universitete, vėliau Pietų Ilinojaus universitete (Southern Illinois University) studijavo Baltijos šalių teatro meną.

Filologijos studijas pasirinkusi Eglė Juodvalkė universitete anksti susidomėjo teatru. 1975 m. laimėjo universiteto premiją už geriausią moters pagalbinį vaidmenį vienaveiksmėje pjesėje. 1976 m. buvo režisieriaus asistentė anglų kalba universitete pastatytoje A. Škėmos pjesėje „Ataraksija“. Vaidino pagalbinį kunigaikštienės tarnaitės vaidmenį dramoje „Skirgaila“.

Poetė buvo ilgametė Laisvės ir laisvosios Europos radijų darbuotoja. 1976–1995 m. dirbo šių radijų lietuvių skyriuose Niujorke ir Miunchene.

1972 m. debiutavusi eilėraščių rinkiniu „Jei tu paliesi mane / If you touch me“, poetė per savo gyvenimą išleido dar keturias poezijos knygas: „Pas ką žiedas žydi“, „Mnemosinės vėrinys“, „Veidrodis ir tuštuma / The Mirror and the Void“, „Sakalai naktį nemiega“. Anot Dalios Satkauskytės, poetei būdingas bendrumo su savo gentimi jausmas, kuris yra labiau egzistencinis, o ne lokalinis matmuo. Jos poezijoje folkloro motyvai įsipina į pasaulio kultūros kontekstą. Pasak literatūros tyrinėtojos, ryškiausia ir savičiausia Eglės Juodvalkės kūryboje – moteriškumo paradigma, virstanti įdomia moters brendimo ir savivokos istorija. Rita Tūtlytė pastebi, kad Eglės Juodvalkės kūrybai būdingas „žodžio ir pasakojimo rupumas, pasakojime atsiveriančio paradokso jėga“.

Cukralige sirgusi Eglė Juodvalkė savo aktyvų gyvenimą kovojant su šia liga įsimintinai aprašė memuarų knygoje „Cukraus kalnas“. Pasak rašytojos vyro Henriko Skvarčinskio, liga poetei nesutrukdė keliauti ir kitaip intensyviai mėgautis gyvenimu: „Savo prisiminimų knygoje „Cukraus kalnas, arba Lietuvos cukrininkės nuotykiai Amerikoje ir kitose egzotiškose šalyse“ ji pasakoja apie kovą su cukralige, kuria sirgo nuo penkerių. Aprašo, kaip neteko inkstų, kiek patyrė persodinimų, tarp jų – tris kartus kasos, visa, dėl ko ji tapo išskirtine paciente medicinos pasaulyje. Visa tai persipina su jos nuotykiais Melburne, Ekvadore ar Pietų Afrikos džiunglėse.“

Eglė Juodvalkė daugiausia rašė lietuvių, rečiau anglų kalbomis. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje, dalyvavo federacijos „Santara-Šviesa“ veikloje. Nuo 1976 m. buvo Užsienio lietuvių rašytojų draugijos narė. Nuo 1991 m. buvo priimta į Lietuvos rašytojų sąjungą. Poetės kūryba 2001 m. ir 2011 m. įvertinta Lietuvių rašytojų draugijos metų knygos premija.

Netekome vienos garsiausių savo kartos lietuvių poečių, atkaklios kovotojos, Lietuvą visa širdimi mylėjusios patriotės, aistringos keliautojos, kūrybingos asmenybės.

Širdingai užjaučiame Velionės vyrą Henriką, gimines, draugus bei artimuosius.

 

Naujienos iš interneto