Ieva Simonaitytė klaipėdiškių prisiminimuose, nuotraukose, laiškuose

Ieva Simonaitytė klaipėdiškių prisiminimuose, nuotraukose, laiškuose

Įrašas nuotraukos reverse: „Ieva Simonaitytė prie Vanagų Bažnyčios ant Volgos pasvirusi žiūri ten į Vakarus kur tas vėjo malūnas stovi, čia tai netoli nuo jo stovi Rašytojos Gimtinė.“ Manoma, kad įrašo ir nuotraukos autorius Martynas Kavolis / Nuotrauka iš KU bibliotekos Mažosios Lietuvos archyvo

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) rengiamas rašytojos Ievos Simonaitytės 126-osioms gimimo metinėms skirtas vakaras „Ieva Simonaitytė klaipėdiškių prisiminimuose, nuotraukose, laiškuose“. Ta proga bus pristatoma archyvinė medžiaga, dalinamasi gyvais prisiminimais apie rašytojos gyvenimą, skambės pajūrio grožio įkvėptos eilės. Renginys vyks Sausio 26 d. 17 val. 

Dana Česnulevičiūtė, Klaipėdos universiteto bibliotekoje įkurto Mažosios Lietuvos archyvo darbuotoja, tyrinėjanti išeivijoje gyvenusio klaipėdiškio Anso Lymanto fondą, pakomentuos 2001 m. į biblioteką patekusius ir plačiau nepublikuotus rankraščius, kurie suteikia naujų žinių apie I. Simonaitytę. Išeivijos lietuvius į kultūrinę veiklą telkęs A. Lymantas buvo atkurto lietuvininkų laikraščio „Keleivis“ ir naujo laikraščio „Lietuvos pajūris“ rengėjas.

Du seni pažįstami – Ieva Simonaitytė ir Martynas Kavolis. Įrašas nuotraukos reverse: „Rašytoja Ieva Simonaitytė ir aš prie Vanagų Bažnyčios 1976 metais“. Fotografavo Domas Kaunas / Nuotrauka iš KU bibliotekos Mažosios Lietuvos archyvo

Ne mažiau įdomūs ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje saugomi laiškai, liudijantys I. Simonaitytės ryšius su iš tremties grįžusio kultūros veikėjo Tautvydo Brako šeima, kurią ji priglaudė savo namuose. Žinomo klaipėdiškio dailininko Adomo Brako vyresnysis sūnus vėliau rūpinosi rašytojos palikimo išsaugojimu. Pasak muziejininko Sauliaus Karaliaus, susirašinėjimas charakterizuoja, kokia buvo I. Simonaitytė ir kaip ji globojo savo kraštiečius lietuvininkus.

Gyvais prisiminimais apie šio krašto metraštininkę dalinsis veikli lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ narė, I. Simonaitytės pusseserė iš tėvo pusės Jūratė Stubraitė. Rašytoja palaikė artimus ryšius su tėvo pusės giminėmis, lankė senelių ir prosenelių kapus Lankupių kaimo evangelikų liuteronų senosiose kapinėse.

Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia. Įrašas nuotraukos reverse: „Ko liūdi, berželi, ko? Vanagai 10.8.58“. Nuotraukos autorius nežinomas / Nuotrauka iš KU bibliotekos Mažosios Lietuvos archyvo

I. Simonaitytės apsilankymus savo tėvų namuose menanti Mažosios Lietuvos enciklopedijos talkininkė Ieva Toleikytė-Biržienė prisimena kaip garbinga viešnia besisvečiuodama domėjosi krašto istorija. Rašytoja artimai bendravo su Ievos mama Ana Dovilaite-Toleikiene, kurios papasakotos nuotaikingos praeities istorijos sugulė skaitytojų pamėgtose knygose. I. Simonaitytės viešnages pas Toleikius mena ir 2008 m. spaudai parengtas tėvo, visuomenės ir kultūros veikėjo, bankininko Martyno Toleikio, dienoraštis.

Jaunimo draugijos „Eglė“ iškyla į Švėkšną, 1925
Draugija įsteigta 1919 m. liepos 6 d. Vanaguose, vėliau persikėlė į Pėžaičius. Pirmoji valdybos sekretorė Ieva Simonaitytė 3 eilėje su eglės šakute prie krūtinės. Fotografuota prie Švėkšnos progimnazijos. Nuotraukos autorius nežinomas / Nuotrauka iš KU bibliotekos Mažosios Lietuvos archyvo

I. Simonaitytė savo kūryboje vaizdavo Klaipėdos krašto žmones, aplinką, kurioje pati užaugo. Pagal mamos Ėtmės papasakotą kelių kartų giminės istoriją gimė Mažosios Lietuvos epu tituluojamas romanas „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935), už kurį rašytoja apdovanota Lietuvos valstybine literatūros premija. Savo vaikystę be tėvo, su motina Ėtme ji aprašė autobiografinės trilogijos pirmojoje knygoje „… o buvo taip“ (1960). Čia minima I. Simonaitytės jauniausia ir mylimiausia teta Madlikė, vėliau tapusi Skrandiene. Skrandžių gyvenimo istoriją renginyje prisimins Erika Borodkinienė-Grubert, kurios tėvas Heinz Vili Grubert buvo įvaikintas šioje šeimoje.

Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ narė Jūratė Stubraitė Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje pasakoja savo šeimos istoriją. Šalia Ieva Toleikytė-Biržienė, 2021. A. Kavaliauskienės nuotr.

Rašytojos pagerbimo vakare savo kūryba dalinsis Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos laureatė, poetė, rašytoja, dailininkė Daiva Molytė-Lukauskienė, garbingą apdovanojimą pelniusi du kartus (2014 m. už eilėraščių rinkinį „Baltojo kiro giesmynai“, 2022 m. už poezijos knygą „Kaligrafijos eskizai“).

Erika Borodkinienė-Grubert su muziejui perduodamais Skrandžių šeimos daiktais, kuriuos išsaugojo tėvas Heinz Vili Grubert. Šalia E. Borodkinienės-Grubert dėdė Vilius Petras Sakauskas. A. Kavaliauskienės nuotr.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus inform.

 

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.