Gražina Ručytė-Landsbergienė Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje. Gimnazijos nuotr.

Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos bendruomenė, www.voruta.lt

Išmintingųjų  yra pasakyta, kad didelės dvasios žmonės dažniausiai atrodo paprasti, nuoširdūs, šilti ir kuklūs, o su jais pabendravęs jautiesi apdovanotas, padrąsintas, pakylėtas. Taip jautėmės ir mes, todėl ir   ryžomės tarti iš savojo pakraščio palydimąjį padėkos žodį išeinančiai šviesiai ir kilniai asmenybei, su kuria likimas suvedė mūsų gimnaziją prieš aštuonetą metų.

2012 m. Vytauto Lansbergio fondas, apie kurio veiklą buvome daug girdėję, bet tiesiogiai nesusidūrę, paskelbė Rytų Lietuvos mokyklų meninių programų konkursą „Kuo man graži Tėvynė Lietuva“. Panagrinėję nuostatus ir subūrę rengėjų bei atlikėjų komandą, nutarėme jame dalyvauti. Parengėme programą „Žodžiai iš paribio“, kurioje mokiniai meniniu žodžiu pasakojo apie Tverečiaus krašto dalią, istoriją ir kultūrą. Rėmėmės mokyklos muziejuje sukaupta gausia kraštotyrine medžiaga, dainavome savo krašto dainas. Koks buvo džiaugsmas, kai įveikėme pirmąjį konkurso turą Pabradės „Ryto“ gimnazijoje ir patekome į finalą Lietuvos Respublikos Seime! Čia didžiasaliečiai laimėjo trečią vietą ir 1000 litų gimnazijai! Būtent tada iš arčiau pamatėme  V. Landsbergio fondo pirmininkę Gražiną Landsbergienę.

O kai mokyklai buvo pervesta laimėta suma, iš fondo gavome ir šiltą laišką, kuriame padėkota už mūsų darbą.  Taip prasidėjo nevaldiškas ir intensyvus bendravimas laiškais, kuriuose plačiau papasakota apie mokyklos veiklą. Tų pačių metų rudenį mokyklos atstovai buvo pakviesti į Lietuvos filharmonijoje vykusį V. Landsbergio aštuoniasdešimtmečio minėjimą, o jo metu suaukotų lėšų dalis skirta mūsų mokyklai, tada dar vidurinei, tautiniams rūbams įsigyti! Sunku apsakyti, kaip pagerbti jautėmės! Paakinti tokio šilto ir jautraus bendravimo, ryžomės rašyti projektą mokyklos muziejaus plėtrai ir gavome paramą iš Gražinos Sirutis ir V. Landsbergio fondų. O į atnaujinto ir praplėsto muziejaus atidarymą bei tradicinę mūsų vakaronę  išdrįsome pakviesti ir ponią Gražiną Landsbergienę. Žinojome apie pablogėjusią jos sveikatą ir nelabai tikėjomės sulaukti, tačiau labai apsidžiaugėme iš fondo valdybos gavę žinią, kad vis dėlto ji pati atvažiuos.

Mūsų gimnazijos muziejuje lankėsi ir tebesilanko daug visokio rango svečių, bet tokio nuoširdaus kaip ponios Gražinos bendravimo ne kaskart tenka patirti. Kaip ji džiaugėsi mūsų mokykla, kuri tada jau tapo akredituota gimnazija, kaip jai patiko muziejus, su kokiu džiaugsmu stebėjo mokinių pasirodymus! Svečių knygoje yra jos ranka 2013 m. lapkričio 28 d. parašytas įrašas: „Miela vaikščioti, stebėti ir džiaugtis Jūsų surinkta tautosakine ir istorine medžiaga. Pažinti istoriją čia galės ir mokinukai, ir visuomenė. Linkiu ir toliau tęsti šiuos darbus, kad mokiniai pajustų savo sąsajas su šia žeme, jos istorija. Sėkmės, ištvermės.“

O bendradarbiavimas su V. Landsbergio fondu tęsėsi ir toliau. 2014 m. jo surengtame meninių programų konkurse Vilniaus ir Vilniaus krašto atgavimo 75-osioms metinėms mūsų gimnazijos programa „Godos apie Vilnių ryčiausiame Lietuvos pakrašty“ vėl laimėjo trečią vietą ir tūkstantį litų gimnazijai.

Šiuo metu gimnazija ruošiasi pasinaudoti dar viena V. Landsbergio fondo dovana: skirta lėšų ekskursijoms į Kauną, buvusį laikinąja tarpukario Lietuvos sostine. Mums, paribio mokyklos bendruomenei, nuolat kovojančiai tiek dėl išlikimo, tiek dėl  tautinio tapatumo išlaikymo, labai svarbus palaikantis dėmesys, šilti žodžiai, keliantys dvasią ir skatinantys pasitikėti savimi, patvirtinantys, kad einame teisingu keliu. Tai jau aštuntus metus patiriame bendradarbiaudami su V. Landsbergio fondu, kurio pirmininkė ir geroji dvasia buvo šviesios atminties Gražina Landsbergienė. Tebūna Jai šviesu Anapusybėje, į kurią lydi daugybės Ją pažinojusiųjų meilė ir dėkingumas.