Konklavos antrosios dienos (2013 03 13) vakarą kardinolai naujuoju Šventojo Petro Įpėdiniu išrinko kardinolą Jorge Mario Bergoglio iš Argentinos, kuris pasirinko Pranciškaus vardą.

 Naujasis popiežius Pranciškus – Jorge Mario Bergoglio SJ, gimė Buenos Aires mieste 1936 m. gruodžio 17 d. 1958 m. įstojo į Jėzaus Draugiją. Kunigo šventimai jam suteikti 1969 m. 1992 m. paskirtas Buenos Aires arkivyskupo koadjutoriumi ir konsekruotas vyskupu. Kardinolu paskirtas 2001 m.

Kokia šio nepaprasto įvykio, kurio liudininkai esame, prasmė? Ką visai tai reiškia?
Viskas prasideda susirinkimu Jeruzalėje, apie kurį kalba Apaštalų darbų knyga: „O dabar, broliai, paklausykite manęs! Simonas papasakojo, kaip Dievas pirmiausia teikėsi iš pagonių išsirinkti savo vardui tautą. Čia dera pranašo žodžiai, nes parašyta: Paskui aš sugrįšiu ir vėl atstatysiu suirusią Dovydo padangtę. Aš prikelsiu ją iš griuvėsių ir atkursiu ją, kad imtų ieškoti Viešpaties visi kiti žmonės, visos tautos, kuriose minimas mano vardas. Taip sako Viešpats, leisdamas nuo amžių tai pažinti“ (Apd 15,14-17).

Evangelisto Luko pasakojimas apie apaštalų ginčą dėl pirmavimo ir Viešpaties žodžiai: „Aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja“ (Lk 22,24-27), padeda mums suprasti kokia yra biblinė popiežiaus rinkimų prasmė. Kristaus Bažnyčia negali būti be Petro, savo uolos ir galvos, tačiau ir Petras niekuomet nėra vienišas vadovas piramidės viršūnėje, bet yra „pirmas“ kartu su vienuolika ir su visai kitais, kurie eis drauge. Jis yra centras tos žmonių bendrijos, kuri nieko kito netrokšta kaip tik sekti paskui Vyriausiąjį Ganytoją (1 Pt 5,4), visų Dievo tautos ganytojų ganytoją. Jis yra šio Vyriausiojo Ganytojo regimas sakramentas kiekvienu istorijos metu. Dėl to Petras visada yra su visais ir visi yra su Petru.

Vatikano radijas

Voruta. – 2013, kov. 16, nr. 6 (770), p. 1.