Lietuvos valstybinės vėliavos spalvomis nudažytą plytą į sieną įmūrijo prezidentė Dalia Grybauskaitė, o šalia kitų Baltijos šalių vėliavas simbolizuojančias plytas įmūrijo Latvijos Liaudies fronto muziejaus direktorė Meldra Usenko ir Estijos parlamentaras Ennas Eesmaa.

 

„Kaip ir prieš 20 metų ,mes susibūrėme tam, kad prisimintume ir pagerbtume svarbų įvykį ne tik mūsų, bet ir visų Baltijos tautų gyvenime. Tai visiems svarbi diena. Kai mes vieningai pareiškėme, kad jokiais paktais mūsų laisvės negalima atimti, kad ji yra šventa, tuomet ir pasaulis pamatė, kokie mes galime būti vieningi ir kaip trokštame laisvės“, – sakė D. Grybauskaitė.

 

„Šimtmečiais sienos yra statomos norint engti ir parodyti jėgą. Baltijos šalys įrodė, kad siena gali būti valios stiprybės simbolis. (…) Stovėjome ranka rankon, kad turėtume ateitį. Nepamirškime jausmo, kurį turėjome prieš 21 metus, nepamirškime tų, kurie padarė jį įmanomu“, – kalbėjo E. Esma.
 

Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir buvęs Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis įmūrijo istorinės atminties plytą.
 

Bendrą visų šalių Baltijos kelio plytą įmūrijo „Laisvės kelio“ iniciatyvinės grupės nariai – Sąjūdžio talkininkė, viena iš Baltijos kelio organizatorių Angonita Rupšytė bei Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Algirdas Kaušpėdas.

 

„Jau 20 metų einame laisvės keliu ir norėjosi sukurti švarų, tikrai viltingą kūrinį, sujungiantį žmones, koks ir buvo prieš 21 metus įvykęs Baltijos kelias. Per rekordiškai trumpą laiką susidarė iniciatyvinės grupės, esu jiems labai dėkingas, šie žmonės tapo „Laisvės kelio“ ambasadoriais“, – sakė skulptūros kūrėjas Tadas Gutauskas.
 

Simbolinė plytų įmūrijimo ceremonija vyko prie Vilniaus pedagoginio universiteto žiedo, į ją susirinko būrys žmonių, dainininkas Andrius Mamontovas sudainavo dainą „Geltona. Žalia. Raudona“.
 

Projektas „Laisvės kelias“ sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, ne kartą pratęstas ir plytų rezervavimo laikas.

 

Galutinis skulptūros atidengimas planuojamas šį rudenį.

 

Pirmadienį, rugpjūčio 23 d., Lietuvoje minima Juodojo kaspino diena ir 21-osios Baltijos kelio metinės.

 

1939-aisiais rugpjūčio 23 dieną Sovietų sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė vadinamąjį Molotovo-Ribbentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus, kuriais neteisėtai pasidalijo Europą. Paktas panaikino ir Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos, nepriklausomybę.

 

1989 metais, minėdami pakto pasirašymo metines, už rankų susikibę Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai sudarė gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Baltijos kelyje dalyvavo apie 2 mln. žmonių.