„Grįžtu namo“: paskutiniai projekto akordai

„Grįžtu namo“: paskutiniai projekto akordai

J. Cechanovičius (centre) su kameriniu choru „Con moto“

Audronė Stepankevičiūtė, projekto „Grįžtu namo“ vadovė

Lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje įvyko paskutiniai Vievio kultūros centro įgyvendinamo projekto „Grįžtu namo“, finansuojamo Lietuvos kultūros tarybos ir Elektrėnų savivaldybės, renginiai. Keletą mėnesių vykęs ir didžiulio populiarumo sulaukęs projektas supažindino su garsių vieviečių kūryba. Vyko Gintaro Rinkevičiaus, Tado Šumsko, Irmanto Jankaičio, Valentino Masalskio veiklos ir kūrybos pristatymui skiri koncertai – bendravimo vakarai. Paskutinis jų – Jaroslavo Cechanovičiaus kūrybos vakaras.

Jaroslavo Cechanovičiaus kūrybos vakaras

Tai, kad vakaras – susitikimas tikrai lauktas, o J. Cechanovičius vieviečių pažįstamas ir gerbiamas, įrodė pilnutėlė žiūrovų salė. Kartu su maestro šventiniame vakare dalyvavo ir jo artimiausi žmonės – žmona Alfreda, sūnus Juozas, dukra Jolanta, broliai Stasys ir Henrikas, sesuo Irena, o kompozitoriaus kūrybą pristatę atlikėjai – jo draugai ir bičiuliai. Tikriausiai todėl vakaras buvo ypač jaukus ir šiltas.

Profesionalių dainininkų – solistės Sandros Stasiūnaitės bei Eglės Juozapaitienės ir Ievos Barboros Juozapaitytės dueto bei Eglės Juozapaitienės ir Vytauto Juozalaičio dueto – atlikti Maestro kūriniai dar kartą įrodė J. Cechanovičiaus – lyrinių dainų kūrėjo – talentą, o publika audringais aplodismentais ir šūksniai „Bravo!“ už  jaudinančią muziką dėkojo ir autoriui, ir šios muzikos spalvas atskleidusiems atlikėjams.

Vievio ir Elektrėnų meno mokyklų moksleiviai parengė J. Cechanovičiaus instumentinių kūrinių programą. Nuoširdžiu atlikimu publiką sužavėjo Ernesta Šukytė su mama Edita (mokyt. A. Karpičienė), Dovydas Michalkevičius (mokyt. V. Sotnikovienė), Sandra Šiaulytė (mokyt. E. Šukienė), Markas Ivanovas (mokyt. G. Klimienė), Sofija Radvilaitė (mokyt. O. Navickienė), Augustinas Dzimidavičius (mokyt. R. Hopenienė), Justas Perednis (moky­t. V. Skudas) ir smagią dainelę atlikusi Ignė Grybauskaitė (mokyt. N. Krauter). Vaikams akompanavo Eglė Vosyliūtė ir Živilė Keblikaitė-Butkevičienė. Kiekvienas jaunasis atlikėjas tiesiai iš kompozitoriaus rankų gavo ypatingą dovaną– J. Cechanovičiaus pjesių rinkinį su autoriaus autografu.

Vakaro pabaigoje skambėjo J. Cechanovičiaus chorinė kūryba, kurią atliko Vilniaus kultūros centro LRT vaikų choras (vadovė Regina Maleckaitė) ir Vievio kultūros centro kamerinis choras „Con moto“ (vadovė Audronė Stepankevičiūtė). Maestro prisipažino, kad vienu ypatingiausių savo kūrinių jis laiko ir šio koncerto metu skambėjusią „Ave Maria“ iš „Requiem laisvės gynėjams“, kurią atliko solistė Ieva Juozapaitytė ir chorai.

J. Cechanovičiaus dainos ne kartą skambėjo ir Lietuvos dainų šventėse. Finaliniais koncerto kūriniais ir buvo pasirinktos garsiosios „Tėvynė“ ir „Lietuva – dainų šalis“. Pastarąją, diriguojant pačiam Maestro, dainavo visa salė…

Vakarą vedė operos solistas, Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas, LMTA profesorius Vytautas Juozapaitis – J. Cechanovičiaus bičiulis, jo kūrybos atlikėjas. Profesorius šmaikščiai ir įtaigiai pasakojo apie kompozitoriaus gyvenimo kelią, kuris iki šiol glaudžiai susijęs su Vieviu, atskleidė įdomių  kūrybinio gyvenimo įvykių. Be abejo, muziko kelio pasirinkimą lėmė Vievyje praleista vaikystė, kurią lydėjo muzika. Tėvai skatino sūnaus talentą. Būsimasis kompozitorius mokėsi iš pradžių Vievio muzikos mokykloje (grojo gitara, smuiku, kitais muzikos instrumentais), vėliau – M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Po jos baigimo prasidėjo pedagoginis darbas B. Dvariono muzikos mokykloje, Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kurį derino su vadovavimu LRT lengvosios muzikos orkestrui, kūrybine veikla.

J. Cechanovičius apdovanotas ordinu „Už nuo­pelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi(2009), Aukso žvaigžde „Už nuopelnus muzikos menui ir neblėstantį kūrybos populiarumą“ (2011), Lietuvos kultūros ministerijos Aukso garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2015).

Vievyje skambėjo nemaža romansinių, chorinių dainų, tačiau Maestro prisipažįsta turintis ir kitą „muzikinę meilę“ – orkestrinę muziką. Tai, tikėkimės, bus kito susitikimo Vievyje tema.

Vytauto Suslavičiaus meninės fotografijos paroda „Artimi veidai“

Viso projekto metu garsiųjų vieviečių menininkų portretus bei ypatingas renginių akimirkas įamžino fotomenininkas Vytautas Suslavičius.

Keturių dešimčių foto nuotraukų paroda eksponuojama Vievio kultūros centre. Meninėse fotografijose užfiksuotame kūrybiniame veiksme matome dirigentą prof. Gintarą Rinkevičių, kompozitorių, džiazo grandą Dainių Pulauską, chorų dirigentą prof. Tadą Šumską, kompozitorių Jaroslavą Cechanovičių, aktorių Irmantą Jankaitį, režisierių ir aktorių prof. Valentiną Masalskį.

Gruodžio 7 d. į parodos atidarymą susirinko ne tik vieviečiai, bet ir svečiai iš Vilniaus, pažįstantys ir vertinantys V. Suslavičiaus meną. „Pagautos akimirkos“ subtiliai atskleidžia Vytauto Suslavičiaus profesionalų žvilgsnį ir į asmenybę, ir į ją apibūdinantį veiksmą. Fotomenininkas dalijosi su parodos atidarymo dalyviais projekto metu patirtais įspūdžiais, aiškino, kodėl iš kelių šimtų užfiksuotų kadrų pasirinko būtent šiuos.

Parodos atidarymo metu. Centre – Vytautas Suslavičius

Iš Trakų kilęs ir Elektrėnuose gyvenęs fotomenininkas Vytautas Suslavičius yra surengęs 102 personalines parodas įvairiuose Lietuvos miestuose bei užsienyje – Toronto, Kanada; Birkeröt, Danija; Brno, Čekija; Vyškov, Čekija; Kisii, Kenija. Jis – Fotomenininkų sąjungos narys, Tarptautinės fotografijos meno federacijos (FIAP) fotografas-menininkas (AFIAP). V. Suslavičiaus fotografijos publikuotos įvairiuose leidiniuose. Tarp kitų darbų – fotoalbumai Elektrėnų tema: „Elektrėnai“ (2002), „Lietuvos elektrinė 1960–2010“ (2021),  „Džiazo jaunystės miestas – Džiazo festivaliai Elektrėnuose“ (2013), „… Ir žodis tapo kūnu“ (2016) – albumas, skirtas Elektrėnų bažnyčios istorijai, „Džiazas ir miestas“ (2018), skirtas Lietuvos džiazo istorijai – pirmajam festivaliui 1968 m. ir kitiems, „Elektrėnų albumas“, skirtas Elektrėnų 60-mečiui.

Už kūrybinę veiklą Vytautas Suslavičius apdovanotas FIAP sidabro medaliu, Bronzos medaliu, diplomu; Tarptautinio festivalio Vilnius JAZZ nominacija „Už nuopelnus Lietuvos džiazui“ (2018); pelnė Elektrėnų savivaldybės metų menininko 2012 titulą; daugiau kaip 20 kitų apdovanojimų.

Vytauto Suslavičiaus meninės fotografijos paroda „Artimi veidai“ Vievio kultūros centre veiks iki metų pabaigos.

 

Liudmilos Felčinskajos (J. Cechanovičiaus koncertas),

Eugenijaus Petrausko (V. Suslavičiaus foto parodos atidarymas) nuotr.

Naujienos iš interneto